Verslumo žemėlapis sudarytas pagal tai, kiek mažų ir vidutinių įmonių skirtingose savivaldybėse tenka tūkstančiui gyventojų, kiek naujų įmonių per metus buvo įsteigta, kaip savo veiklą vertina patys verslininkai.
Versliausi – didmiesčiai ir pajūris
Antrus metus iš eilės versliausios savivaldybės vardą pelno ne sostinė, o kur kas mažesnis regionas – Neringa. Šiemet jos atotrūkis nuo kitų savivaldybių dar labiau padidėjo. Po jos rikiuojasi Vilnius ir Palanga. Po jų – Kaunas ir Kauno rajonas.
„Didmiesčiuose ir jų rajonuose kuriasi daugiausia mažų ir vidutinių įmonių, jos aktyviausiai skolinasi, planuoja ir vykdo paslaugų ar produktų plėtrą. Tuo tarpu kurortų savivaldybės išsiskiria didele gyventojų, savarankiškai vykdančių ekonominę veiklą, koncentracija.
Todėl verslumo lyderių dešimtuke kartu su Vilniumi, Kaunu, Klaipėda bei Šiauliais matome ir Neringą, Palangą, Birštoną“, – teigė Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) projekto „Verslumo skatinimas“ vadovė Jūratė Tamošaitytė.
Neringos fenomenas
Neringoje tūkstančiui gyventojų tenka net 378 verslininkai – tai 6 kartus daugiau nei Lietuvos vidurkis. „Natūralu, kad kurortas pritraukia daug svečių ir Neringos gyventojai ta proga pasinaudoja ir kuria savo verslus“, – sakė J.Tamošaitytė.
Būtent dėl turistų daugiausia žmonių Neringoje užsiima butų nuoma, dirba paslaugų, maitinimo sferose. Turizmas lėmė verslumą ir Palangoje, kuri sąraše užėmė trečią vietą.
„Žinoma, teigti, jog keturi iš dešimties Neringos gyventojų savarankiškai užsiima verslu, būtų per drąsu. Turizmo sezono metu Neringos bei kituose pajūrio kurortuose verslaujančių skaičių padidina ir laikinai padirbėti atvykstantys asmenys, šiais veiklai dažniausiai įsigyjantys verslo liudijimus“, – pasakoja J.Tamošaitytė.
Kitas kurortas, šiemet nustebinęs tyrėjus – Birštonas. Per metus jis iš 57 vietos šoktelėjo į 10. „Tai lėmė plėtra – Birštone kuriasi poilsio namai, senatorijos, patys gyventojai imasi iniciatyvos ir kuria verslus“, – sakė „Verslumo skatinimas“ vadovė.
Atsilieka pasienis
Prasčiausiai šiemet pagal verslumą pasirodė Pagėgių, Joniškio rajono, Šilalės rajono, Visagino savivaldybės. „Tai pasienio regionai. Matome, kad čia verslas nėra pakankamai išplėtotas, trūksta infrastruktūros, galbūt yra ir šešėlinė ekonomika“, – dėstė J.Tamošaitytė.
Ši tendencija kartojasi jau kelis metus – net 8 iš 10 savivaldybių, kuriose verslumo lygis yra žemiausias, yra pasienio regionuose, besiribojančiuose su Latvija, Baltarusija, Lenkija bei Rusija.
Įmones „nusiurbia“ didmiesčiai
Pagal naujų įmonių steigimo tempus pirmauja Vilnius – tūkstančiui gyventojų teko beveik 7 pernai registruotos mažis ir vidutinės įmonės.
Nors logiška, kad didžioji dalis verslo sutelkta šalies sostinėje, Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo tarybos (SVVT) pirmininkė Dalia Matukienė pastebi, kad regionuose besikuriančių įmonių dalis atrodo neproporcingai maža.
„Pavyzdžiui, 5didžiuosiuose Lietuvos miestuose gyvena tik 41 proc. šalies gyventojų, tačiau čia pernai įsteigta net 71 proc. visų naujų mažų ir vidutinių įmonių“, – sakė ji.
Regionų verslumo atskirtį sumažinti neturime daug laiko – 2020m. Lietuva gali netekti finansavimo iš Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų.
„Nors didžioji dalis verslui skirtų ES paramos instrumentų yra skirti mažoms ir vidutinėms įmonėms, tačiau paraiškų teikimo reikalavimai dažnai yra pernelyg sudėtingi regionuose veikiančiam smulkiajam verslui“, – sakė D. Matukienė.
Mažųjų – nepamiršti
Smulkios ir vidutinės įmonės Lietuvai turėtų būti kaip niekad aktualios – smulkus ir vidutinis verslas Lietuvoje sudaro 99,5 proc. visų įmonių, o labai mažos įmonės, iki dešimties darbuotojų, sudaro 82proc. visų įmonių.
D.Matukienės teigimu, mažoms įmonėms Lietuvoje nelengva: „Vienintelis augimas, kurį matome, yra labai smulkių įmonių. Bet problema tame, kad iš tų įmonių praktiškai nė viena neperlipa mažos įmonės slenksčio, o vidutinių įmonių išaugime iki didelių – tikra stagnacija“.
Kodėl tai svarbu? D.Matukienės nuomone, nors valdžia šneka apie tai, kad mokesčius Lietuvoje sumoka eksportuotojai ir didelės įmonės, realybė – kitokia.
„Pažiūrėję į sumokėtų mokesčių dinamiką pamatytumėte, kad smulkusis ir vidutinis verslas 2012 m. sumokėjo 60 pro. Visų įmonių mokesčių Lietuvoje, 2014m. – 62proc., o pernai – net 67 proc. Į tai būtina atkreipti dėmesį ir skatinti tiek smulkias įmones, tiek jų plėtrą regionuose“, – sakė SVVT pirmininkė.
Savivalda, verslas ir kredito unijos, kaip finansinis instrumentas verslą pradėti – rezultatų galima pasiekti bendradarbiaujant šiems tris subjektams, įsitikinusi D.Matukienė.
