1600 kv. m paviljone net aštuonioms dienoms įsikūrė per 100 dalyvių, prekiaujančių Lietuvos ir užsienio tautodailininkų–amatininkų darbais, maisto produktais bei įvairių Lietuvos įmonių gaminiais. Mugėje dalyvauja gamintojai iš Latvijos, Lenkijos ir net Rusijos.
Klaipėdiečiai nuo pat pirmų akimirkų į šią mugę plūsta norėdami išrinkti dovanų artimiesiems ar draugams, įsigyti šventinių aksesuarų namų jaukumui kurti, juos vilioja ir tai, kad žadama nemažai renginių ir koncertų mugės metu.
Tačiau neilgai trukus po mugės atidarymo entuziastingos emocijos pamažu ėmė blėsti, daug žmonių atrodė nepatenkinti ir irzlūs. Štai viena palangiškė, paklausta, ar patiko mugė, neslėpė emocijų: „Atvykau iš Palangos tikėdamasi rasti ką nors ypatingo ir jaukaus, bet tik pažiūrėkit, kiek čia daug prekiautojų eiliniais rūbais, dantų šepetėliais, fabrikuose pagamintomis rankinėmis... Aš visa tai galiu nusipirkti ir parduotuvėje bet kuriuo metu. Originalių gaminių labai mažai. Ką galiu jums pasakyti – nepatiko, išeinu tuščiomis“.
Taip pat vieną trūkumą pastebėjo ir klaipėdiškė Laima: „Nemažai siūlančių paragauti savo produktų, o kur dėti vienkartinius pagaliukus ar šaukštelius? Aplinkui neradau nė vienos šiukšliadėžės“.
Nepaisant visko, žmonių akį vis dėlto patraukė keli neįprasti gaminiai – maži, bet itin dailūs baldai šunims, kurių pardavėjas prasitarė, jog Lietuvoje tai tampa vis labiau populiaru. Taip pat ne ne vieną sudomino meistriškai išpjaustyti arbūzai bei kaip suglamžytas popierius atrodantys latviški puodeliai.
Tiesa, viena jų pirkėja liko kiek sutrikusi, kai perkant už 26 eurus du puodelius ir paprašius nors kiek simboliškai nuleisti kainą, ji gavo tvirtą neigiamą atsakymą.
