Nors ekstremali situacija dėl AKM neseniai buvo atšaukta visoje šalyje, tai jokiais būdais nereiškia, kad galima atsipalaiduoti. Pasak Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Skubios veiklos skyriaus vedėjo pavaduotojo Pauliaus Bušausko, rodos, nekaltas apsilankymas miške gali turėti itin skaudžių pasekmių.
Numoti ranka į saugumą negalima
„Mūsų praktikoje buvo atvejis, kai kiaulių augintojas dirbo su sunkiąja technika miške, esančiame AKM virusu užkrėstoje zonoje. Nors jis tikrai žinojo saugos reikalavimus, automobilyje turėjo dezinfekcinių priemonių, o grįžęs namo prieš eidamas į tvartą, kuriame laikė kiaules, pasikeitė drabužius, padarė viską, ką reikia, bet po kurio laiko visos jo kiaulės susirgo ir jas teko nugaišinti. Matyt, kažkur visgi buvo padaryta nedidelė klaidelė ir to pakako“, – pasakojo P. Bušauskas.
Kad taip neatsitiktų, miškuose besilankantys gyventojai turėtų laikytis tam tikrų biologinės saugos taisyklių. Pasak P. Bušausko, ypač tai aktualu kaimiškų vietovių gyventojams, kurie patys laiko kiaules ar būna netoli jų.
„Automobilį verčiau palikti atokesnėje aikštelėje, o ne brautis su juo į pačią miško gilumą. Jei laikote kiaules, tai prieš einant į tvartą persirengti ir dezinfekuoti avalynę tiesiog privaloma“, – pagrindines saugos priemones vardijo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistas.
Radote kritusį šerną – gaukite pinigų
P. Bušausko teigimu, svarbiausia nepadaryti klaidos, jei besilankydami miške netyčia aptiksite šerno gaišeną. Apie kritusį gyvūną būtina nedelsiant pranešti specialistams ir prie jo nesiartinti.
„Nebandykite to šerno judinti, tampyti, vežti, o iškart skambinkite į artimiausią teritorinį Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos teritorinį padalinį. Vietą, kurioje radote šerną, kaip nors pažymėkite, kad specialistams būtų lengviau ją rasti. Geriausia, jei turite išmanųjį telefoną, tiesiog pasižymėti koordinates ir jas persiųsti mums“, – aiškino P. Bušauskas.
Tai, kad AKM virusas iš Lietuvos miškų vis dar nesitraukia, rodo ir praėjusios savaitės statistika – šis virusas buvo užfiksuotas 14 šernų: 12 nugaišusių ir 2 sumedžiotiems. Beje, už kiekvieną rastą šerno gaišeną gyventojams jau kurį laiką mokamos 30 eurų išmokos.
Atsargumo negalima pamiršti ir tuomet, jei sugalvosite į apsnigtą mišką žvėreliams nuvežti maisto.
„Noriu priminti, kad laukiniai gyvūnai šeriami siekiant padėti jiems išgyventi jų natūraliai mitybai nepalankiu laikotarpiu ar atitraukti juos nuo žemės ūkio pasėlių ir taip sumažinti daromą žalą, taip pat yra draudžiama šerti laukinius gyvūnus žmonėms skirtu maistu ar maisto atliekomis – laukiniams gyvūnams gali būti patiekiamas tik natūraliai gamtoje randamas pašaras (morkos, bulvės, burokai), tačiau jokiu būdu ne batonas, duona ar gyvūninės kilmės produktai. Taip pat galioja draudimas šerti šernus“, – aiškino P. Bušauskas.
