Ekonomikos prognozių mažinimą lemia mažiau kitąmet augsiantis eksportas ir investicijos, bet ilgesniu laikotarpiu augimą vis labiau ribos nepalankios demografinės tendencijos ir emigracija.
Mažiau nei tikėtasi
Anksčiau Lietuvos banko ekonomistai Lietuvai prognozavo 2,9 proc. augimą. „Dabar prognozuojame, kad augimas bus šiek tiek prastesnis ir sieks 2,4 proc.“, – sakė Lietuvos banko Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos direktorius Gediminas Šimkus.
Šiemet Lietuvos ūkis ūgtelėjo 2 proc. „Pernai augimo tempas buvo sumažėjęs iki 1,7 proc. Tai sietina su didžiąja kaimyne Rusija ir jos pablogėjusia padėtimi. Šiemet eksportuotojų situacija pagerėjo ir tai prisidėjo prie augimo, stipri buvo ir vidaus paklausa“, – kalbėjo G.Šimkus.
Vis dėlto buvo ir slopinančių veiksnių – Lietuvos ekonomikos augimą apkarpė Europos Sąjungos (ES) lėšų panaudojimo mastas. Šiemet ekonomistai prognozuoja, kad ES lėšos gaivins Lietuvos ekonomiką, o situacija eksporto sektoriuje ir toliau gerės.
Neramios tendencijos
Kur dingsta Lietuvos bedarbiai?
„Ekonomika auga, tačiau tai nesustabdo gyventojų: per metus svetur dirbti išvyko 22 tūkst. šalies piliečių – tiek, kiek gyvena Ukmergėje. Deja, kol kas nematome priežasčių, kad ši tendencija galėtų pasikeisti kitais metais“, – sakė Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis.
Demografinės tendencijos taip pat kiša koją darbo rinkai – dėl anksčiau mažėjusio gimstamumo dabar kasmet į darbo rinką įsilieja vis mažiau jaunų žmonių. Todėl aštrėja darbuotojų trūkumo problema.
Tiesa, kova dėl darbuotojų kelia atlyginimus – Lietuvoje algos auga bene sparčiausiai Europoje. Lietuvos bankas prognozuoja, kad kitąmet vidutinis darbo užmokestis paaugs dar 5,7 proc.
Kada didėjantis atlyginimas nustos džiuginti?
Nors žinią apie augančius atlyginimus daugelis priima džiugiai, ekonomistai įspėja, kad tai gali virsti spąstais.
Lietuvoje atotrūkis tarp darbo užmokesčio ir darbo našumo augimo – vienas didžiausių ES.
„Darbo užmokestis sudaro tam tikrą savikainos dalį, taigi jei jis kyla, bet darbuotojai sukuria tą pačią vertę – mažėja darbuotojo dalis“, – kalbėjo ekonomistas.
Didesnės darbdavio išlaidos savo ruožtu dažniausiai tampa augančiomis kainomis. Atlyginimai Lietuvoje per metus paaugo 8 proc., o darbo našumas jau kurį laiką svyruoja ties nuliu.
„Jei tai toliau tęsis, lietuviams konkuruoti su užsienio gamintojais bus vis sunkiau“, – įspėjo ekonomistas.
Kainų augimas – neišvengiamas
Ekonomistai prognozuoja, kad šiuos metus baigsime su 0,6 proc. metine infliacija. Kainos šiemet augo nedaug – 1,8 proc. augo maisto kainos, 3,7 proc. – paslaugos.
Kitais metais galima laukti didesnio pabrangimo. „Laukiame infliacijos šoktelėjimo iki 1,9 proc.“, – sakė G.Šimkus.
Paslaugų kainos Lietuvoje auga jau kuris laikas, tam daugiausia įtakos turi darbo užmokesčio augimas. Kitų kainų šoktelėjimą lems tarptautinės tendencijos.
„Pasaulinėse rinkose prognozuojamas naftos kainų augimas, tai turės įtakos degalų kainoms. Kitas dalykas – pasaulinės maisto produktų ir žaliavų kainos taip pat turėtų augti. Tai pajusime ir Lietuvoje“, – kalbėjo Lietuvos banko ekonomistas.