Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT)
ketvirtadienį paliko galioti Konkurencijos tarybos 2014 metų spalį
skirtą didžiausią Lietuvos istorijoje baudą.
Konkurencijos taryba 2014 metų birželį pripažino, kad
„Gazprom“, atsisakydamas derėtis su LEG dėl dujų mainų
sutarties 2013-2015 metais, užkirto kelią įmonei pasirašyti
sutartį su kita dujų tiekimo įmone ir taip pažeidė 2004 metais
tarybos leidimo Rusijos koncernui įsigyti 34 proc. tuometinių
„Lietuvos dujų“ akcijų sąlygas.
Taryba tuomet leido „Gazprom“ įsigyti „Lietuvos dujų“
akcijų paketą su sąlyga, kad jis nesudarys kliūčių Lietuvos
pirkėjams įsigyti dujų iš kitų tiekėjų. „Lietuvos dujos“
tuomet užėmė dominuojančią padėtį rinkoje, jos dujų tinklai
nebuvo sujungti su ES tinklais, o „Gazprom“ buvo vienintelis
galimas dujų tiekėjas į Lietuvą – kito alternatyvaus tiekėjo
nebuvo.
2012 metų pradžioje „Lietuvos energija“ (dabar – LEG) surado
galimybę įsigyti dujų palankesnėmis sąlygomis Vakarų Europoje ir
kreipėsi į „Gazprom Export“, prašydama suteikti galimybę
sudaryti dujų mainus. Įgyvendinus sandorį, dalis dujų, kurias
„Gazprom Export“ tiekė į Lenkiją per Baltarusiją, būtų
nukreiptos „Lietuvos energijai“, tuo tarpu atsiradęs
„Gazprom“ dujų trūkumas Lenkijoje būtų padengtas iš
„Lietuvos energijos“ įsigyto dujų kiekio, kuris būtų
perleistas Rusijos dujų bendrovei.
Tuomet skelbta, jog toks sandoris leistų sumažinti bendrovės
įsigyjamų dujų kaštus, o tai pakoreguotų ir elektros kainas
vartotojams. „Lietuvos energija“ siūlė, jog bendrovė Europos
šalyse įsigytas dujas galėtų apkeisti į „Gazprom Export“
Lietuvai tiekiamas dujas.
„Gazprom“ teisme bandė įrodyti, kad Konkurencijos taryba
netinkamai aiškino 2004 metais jam suteikto leidimo įsigyti dalį
„Lietuvos dujų“ akcijų sąlygą, be pagrindo pradėjo tyrimą
bei skyrė baudą. „Gazprom“ teigimu, tyrimas nebuvo baigtas per
jam skirtą laiką, objektyviai neįvertintos visos aplinkybės.
Koncernas tikino, kad buvo pažeista jo teisė į gynybą, nes jam
neleista susipažinti su 60 proc. bylos medžiagos.