Pasak V. Sinkevičiaus, jo, kaip Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko, ateinančių ketverių metų prioritetai būtų Valstybės įmonių veiklos efektyvumas, didesnis viešųjų pirkimų skaidrumas ir glaudesnis Lietuvos darbo biržos bendradarbiavimas su darbdaviais, kad pastarosios veikla būtų orientuota į efektyvesnį darbuotojų integravimą į darbo rinką.
„Seimo Ekonomikos komiteto įvardinti prioritetai mums yra išties aktualūs. Matome daug iššūkių tose srityse, patys aktyviai dalyvavome šiame procese ir teikėme siūlymus buvusiai Vyriausybei, todėl tikimės aktyviai bendradarbiauti ir su dabartine. Nuosekliai dirbame valstybės ir verslo nekonkuravimo klausimais. Manome, kad verslą turi kurti verslininkai, o valstybė ekonomikos srityje turėtų užsiimti verslo reguliavimu ir su tuo susijusia veikla“, – sakė V. Sutkus.
Pasak, V.Sutkaus, tipiškas blogas pavyzdys yra valstybės valdomos akcinės bendrovės Lietuvos radijo ir televizijos centras bandymas, naudojant ES struktūrinių fondų paramą, įsteigti ketvirtą mobiliojo ryšio operatorių Lietuvoje.
Toks pasiūlymas mažoje ir labai konkurencingoje Lietuvos telekomunikacijų rinkoje ne tik būtų ekonomiškai nepagrįstas, nesukurtų pridėtinės vertės vartotojams, bet ir lemtų ilgalaikius veiklos nuostolius, pastovų išorinio finansavimo poreikį ir kenktų šioje rinkoje veikiančiam privačiam verslui. Todėl ateityje verslo atstovai valstybei siūlo vengti panašių projektų iniciavimo.
Seimo ekonomikos komiteto pirmininkas ir verslo atstovai sutarė, kad viešųjų pirkimų srityje būtinas skaidrumas. Turi būti atsisakyta vidaus pirkimų apeinant viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimus, griežčiau reglamentuoti piktnaudžiavimo įstatymais atvejai, kai viešuosius pirkimus pralaimėjusios įmonės piktnaudžiauja teisine sistema – pradeda bylinėtis teismuose ir taip vilkinti projektų įgyvendinimą.
„Lietuvos verslo konfederacija yra pateikusi bene daugiausiai pataisų Viešųjų pirkimų įstatymui. Norėtume atkreipti Seimo dėmesį į dažną piktnaudžiavimo teise praktiką, kai konkursus pralaimėję dalyviai šių konkursų rezultatus skundžia teismuose, o dėl ilgo beprasmio bylinėjimosi projektų įgyvendinimai užšaldomi keleriems metams.
Siūlome įvesti žyminį mokestį, kuris sudarytų keletą procentų konkurso sutarties sumos. Bendrovė, nutarusi skųsti konkurso rezultatus, būtų įpareigota sumokėti šį mokestį. Jeigu po bylos nagrinėjimo paaiškėtų, kad skundas buvo pagrįstas, mokestis būtų grąžinamas, o priešingu atveju – negrąžinamas. Tokio mokesčio taikymas padėtų išvengti nepagrįstų skundų ir sumažintų piktnaudžiavimo teismais atvejus“, – apibūdino situaciją V. Sutkus.
Susitikimo metu verslo atstovai griežtai pabrėžė, kad valstybės valdomose įmonėse vidinių pirkimų praktikos turi būti visiškai atsisakyta ir pirkimai turi vykti tik viešųjų pirkimų tvarka. Vidiniai pirkimai, kai valstybės įmonės perka prekes ar paslaugas iš savo antrinių įmonių, kenkia konkurencingumui, o suteiktos paslaugos dažnai kainuoja brangiau.
„Siūlome ne tik atsisakyti vidaus pirkimų praktikos, bet ir privatizuoti visas, prie valstybinių įmonių veikiančias antrines įmones. Dažniausiai jos iškraipo konkurenciją, o jų išlaikymas kainuoja brangiai. Privatizavus šias įmones, jos galėtų veikti rinkos sąlygomis, pačios rūpintis savo pajamomis ir pelno augimu, o paslaugas teikti kartu su kitais dalyviais per viešuosius pirkimus,“ – argumentavo V. Sutkus.
V. Sinkevičius pažymėjo, kad informacinės technologijos ir skaitmeninės politikos klausimai bus vieni iš dabartinės valdančiosios daugumos prioritetų. Jis taip pat pabrėžė, kad valstybė neturėtų dubliuoti verslo funkcijų šiame sektoriuje.
„Mes jau padarėme pirmus žingsnius: Seime yra įregistruotas informacinių technologijų pakomitečio steigimo klausimas, ieškomi stiprūs šios srities profesionalai, kurie galėtų kuruoti pakomitečio veiklą. Tikiuosi, kad jame bus galima pasiekti daug teigiamų rezultatų, tačiau daug kas priklausys ir nuo verslo iniciatyvų bei pasiūlymų, todėl prašome verslininkų būti aktyviais ir teikti pasiūlymus mums,“ – sakė V. Sinkevičius.
LVK skaitmeninės ekonomikos komisijos pirmininkas Tomas Milaknis pažadėjo aktyvią pagalbą Informacinių technologijų pakomitečio veikloje. Jis atkreipė dėmesį, kad dar ne visos galimybės yra išnaudotos e-paslaugų, e-parašo technologijų panaudojimo srityse, tačiau čia reikėtų ir aktyvesnės Vyriausybės iniciatyvos. Valstybės įstaigos galėtų daugiau pirkti paslaugų iš išorinių tiekėjų ir tokiu būdu didinti savo efektyvumą bei taupyti biudžetines lėšas.
LVK viceprezidentas Stasys Kropas akcentavo, kad didesnis dėmesys turėtų būti skiriamas ir skaitmeninės rinkos formavimo prioritetams. Būtina suformuoti verslui reikalingas paslaugas, kad žmonės, iš bet kurios pasaulio dalies, galėtų gauti elektronines paslaugas verslo vystymui Lietuvoje. Tai ženkliai prisidėtų prie darbo vietų kūrimo ir Lietuvos informacinių technologijų raidos.
