Tyrimą dėl kredito unijoje galbūt įvykdytos nusikalstamos veiklos FNTT pareigūnai pradėjo po Lietuvos banko atlikto inspektavimo. Jo metu paaiškėjo, kad kredito unijos turtas sudaro 3,15 mln. eurų, o įsipareigojimai – 3,56 mln. eurų, taigi kapitalas yra neigiamas.
Atsižvelgdama tai, kad kredito unijos turtas yra mažesnis už įsipareigojimus, esama ir kitų pažeidimų, o unijos vadovai negali pateikti realių mokumą atkuriančių sprendimų, Lietuvos banko valdyba pripažino šią uniją nemokia ir netrukus atšaukė jos veiklos licenciją.
FNTT Klaipėdos apygardos tyrėjai išaiškino, kad kredito unijos administracijos vadovė, kaip įtariama, siekdama nuslėpti daugiau nei 271 tūkst. eurų lėšų trūkumą, 2014 metų kovo mėnesį suklastojo perdavimo–priėmimo aktą. Jame įrašė, kad šimtatūkstantinė grynųjų pinigų suma perduota tuometiniam jos sutuoktiniui, keletą metų dirbusiam kredito unijos atitikties užtikrinimo pareigūnu. Esą pinigai turėjo būti įnešti į nuomojamą seifą viename komerciniame banke. Taip pat paaiškėjo, kad pagal kredito unijos dokumentus, banko seife turėjo būti saugoma dar 271 tūkst. eurų. FNTT pareigūnai skaičiuoja, kad per trejetą metų minėti asmenys galėjo pasisavinti beveik 484 tūkst. eurų.
Ikiteisminį tyrimą dėl beveik pusės milijono eurų pasisavinimo kontroliavo ir jam vadovavo Klaipėdos apygardos prokuratūra. Buvusiems sutuoktiniams, kredito unijoje ėjusiems atsakingas pareigas, gresia maksimali laisvės atėmimo bausmė iki 10 metų.
Tai – jau ne pirmas šiemet Klaipėdos apygardos valdybos baigtas ikiteisminis tyrimas, susijęs su kredito unijomis ir jų veikla. Šių metų birželį FNTT Klaipėdos apygardos valdyba kartu su Klaipėdos apygardos prokuratūra baigė ikiteisminį tyrimą dėl apgaule suteiktų ir iššvaistytų beveik 500 tūkst. eurų paskolų iš „Pajūrio“ kredito unijos. Įtarimai šiame tyrime buvo pareikšti dvylikai asmenų.
Atliekant šį ikiteisminį tyrimą surinkta duomenų, kad kredito unijos vadovybė ir darbuotojai nepagrįstai išduodavo šimtatūkstantines paskolas asmenims už įkeičiamus žemės sklypus Klaipėdos regione, nors paskolos gavėjai neteikė dokumentų apie įkeičiamos žemės vertę ir galimybes sumokėti skolinamą sumą. Kredito unijai paskolos gavėjai pateikdavo melagingus duomenis apie tai, kad skolinamos lėšos bus panaudotos komercinių objektų statybai, žemės pirkimui, būsto ar negyvenamųjų patalpų remontui. Už gaunamas paskolas buvo įkeičiami žemės sklypai be jokių turto vertinimų, o tikroji įkeičiamo turto vertė buvo kelis kartus mažesnė.
