Interviu BNS K.Navickas sako, kad bus skatinamas ne tik
popieriaus, plastiko ir stiklo rūšiavimas, bet ir kitoks maisto
atliekų tvarkymas – jis norėtų, kad dar geri produktai būtų
atiduodami Maisto bankui arba tiesiogiai skurstantiems žmonėms, o
nevalgomos atliekos būtų tvarkomos geriau.
Be to, K.Navickas ketina peržiūrėti, ar ilguoju laikotarpiu
užteks energetinę vertę turinčių atliekų dviem naujoms jų
deginimo jėgainėms – Vilniuje ir Kaune. Kitų metų pradžioje
turėtų paaiškėti, kaip bus pertvarkomos urėdijos.
– Viena pagrindinių Aplinkos ministerijos kuruojamų sričių yra
atliekų tvarkymas. Kokie pokyčiai laukia šios sistemos?
– Šis sektorius liečia kiekvieną žmogų. Kas tiksliai yra
suplanuota, aš dabar įvardinti negaliu, bet dabar jau aiškiai
matome silpnąsias vietas. Kai kurias galiu įvardinti, o kai kurių –
ne. Viena jų yra atliekų tvarkymo sektoriaus kontrolė.
Sukontroliuoti sektorių yra nepaprastai sudėtinga, turiu omenyje,
kiek yra atliekų tvarkytojų, rinkėjų. Mes ties šia problema
dirbame, kaip tai optimizuoti, kaip sutvarkyti taip, kad tie, kuriems
privalu sutvarkyti atliekas, jas ir sutvarkytų.
Kitas dalykas – nuo kitų metų reikia baigti diegti biologiškai
skaidžių arba maisto atliekų sutvarkymą, ir mes šia kryptimi
dirbame. Galvojame apie teisės aktus ir reglamento įrankius, jog
maisto produktai, kurių galiojimo laikas dar nesibaigė, netaptų
atliekomis ir pasiektų Maisto banką ar vargstančius žmones. Aš
čia negaliu dar įvardinti sprendimų, bet galiu įvardinti kryptį.
Dar vienas dalykas yra susijęs su maisto gamybos atliekomis –
lupenos, nevalgomos dalys. Čia esame įsipareigoję Europos Sąjungai
ir turime šias atliekas rūšiuoti.
Dar galvojame ir ieškome sprendimo, kaip žmonėms padaryti
patogią atliekų rūšiavimo sistemą, o antras žingsnis, kaip ją
padaryti ekonomiškai naudingą. Šioje vietoje kalbame apie stiklo,
popieriaus ir plastiko rūšiavimo sistemą. Kitų metų vasarį
turbūt matysime pasiūlymus šioje srityje.
– Kaip konkrečiai jūs ketinate skatinti atliekų rūšiavimą?
– Jeigu mes būtume solidarūs kaip visuomenė, tada galėtume
paprastai padaryti – mokestis už nerūšiuotas atliekas turėtų
būti didesnis ir taip būtų skatinamas rūšiavimas. Ką mes
galvotume daryti, tai reikėtų pradėti kalbėtis su aktyviomis namų
bendrijomis, kurios yra susivienijusios ir veikia kaip normali
savivalda, kad sąskaitose matytųsi atliekų rūšiavimo įtaka
komunalinių atliekų išvežimo kainai. Tokia sąskaita atliktų
mokestinę ir šviečiamąją funkciją. Tai ilgalaikis procesas, bet
be jo mes niekur nenueisime. Pokalbiai su gyventojais ir bendrijomis
yra ilgalaikis darbas, bet mes to negalime išvengti.
Kita gluminanti informacija yra tai, jog mechaninio-biologinio
apdorojimo (MBA – BNS) įrenginiai yra pakankamai efektyvūs,
rūšiuojant atliekas, todėl jų rūšiuoti visai nereikia. Tai yra
netiesa. Tie rūšiavimo įrenginiai nėra tokie efektyvūs, kaip
rūšiuojantis gyventojas. Kitas dalykas – rūšiavime yra užstato
sistema, nes ji yra efektyviausia – sistema ekonomiškai skatina
gyventojus, nes grąža gaunama iškart. Pradėjome kalbėtis su
užstato sistemos administratoriumi – jie yra linkę apie tai
kalbėtis, kad praplėstume pakuočių, galinčių dalyvauti užstato
sistemoje, spektrą.
– Ar Aplinkos ministerija ketina iš naujo peržiūrėti
Vyriausybės šių metų pavasarį priimtą naują atliekų tvarkymo
rinkliavos apskaičiavimo principą, pagal kurį turi būti mokama už
išvežtą atliekų kiekį?
– Kol kas mes neketiname keisti rinkliavos principo. Žiūrėsime,
kaip tai veikia, ir jeigu tai neveiks, tada žiūrėsime, ką daryti.
Vienas dalykas, kurio neišvengsime, yra infrastruktūros mokestis už
sąvartynus, surinkimo sistemas ir MBA, o kita rinkliavos dalis,
aišku, turi būti už kiekį. Pagal būsto plotą skaičiuoti nėra
socialiai teisinga – vienas žmogus gali gyventi dideliame bute. Vis
dėlto net skaičiuojant pagal kiekį, daugiabučių bendrijoje tu
būsi solidarus, nes kiekis pasidalins per visus butus.
– Jūs užsiminėte, kad MBA įrenginiai yra neefektyvūs, kokia
jūsų nuomonė apie tokių įrenginių sistemą Lietuvoje?
– Čia yra klasikinis mūsų valstybės valdymo padarinys, kai yra
iškeliamas tikslas, kad reikia įsisavinti Europos Sąjungos paramą,
o ne ieškoti ilgalaikių rezultatų. Buvo tikėjimas, kad atliekų
rūšiavime MBA įrenginiai viską išgelbės. Šiandien matome, kad
MBA rūšiavimo efektyvumas nėra pakankamas.
MBA įrenginiuose išrūšiuotų atliekų kokybė yra prastesnė
nei gyventojų išrūšiuotų atliekų. Įrenginiai gal ir turėtų
savo prasmę, bet jų turėtų būti mažiau. Mes galvojame, ar
reikės grįžti prie šio klausimo. Įsipareigojimas finansinis
Europos Sąjungai yra penkeri metai, tad po to laikotarpio gali būti
žiūrima, ar nereikės uždaryti kai kuriuos MBA įrenginius. Šie
įrenginiai vienaip ar kitaip turės koncentruotis prie deginimo
įrenginių. MBA įrenginiai bus prasmingi, kol mes būsime mažiau
sąmoningi dėl atliekų tvarkymo namuose.
– Šiuo metu Lietuvoje vystomi du atliekų deginimo jėgainių
projektai - Vilniuje ir Kaune, tačiau yra nuomonių, jog dviejų
projektų Lietuvai per daug.
– Objektyviai žiūrint, abu projektai yra panašiai
pasistūmėję. Atliekų deginimo nepavyks išvengti, nes yra
neperdirbamų atliekų, kurias galima tik deginti, o dabartinės
„Fortum“ jėgainės Klaipėdoje pajėgumų mums neužteks.
Klausimai ir abejonės kyla, ar vis dėlto mums reikia dviejų naujų
jėgainių.
Pagrindiniai nuogastavimai, jeigu mes pasistatome suplanuotus
deginimo pajėgumus, ar neatsitiks, jog atliekas pradėsime
importuoti, kaip yra daroma Vakarų Europoje arba toje pačioje
Estijoje. Šito man visiškai nesinori. Mes turime susitvarkyti savo
atliekas, bet jokiu būdu negalime atliekų importuoti – nesukurti
įsivežamų atliekų precedento, nesvarbu, kad jos turi energetinę
vertę.
Klausimas, ar ilguoju laikotarpiu numatyti pajėgumai bus
reikalingi, atsižvelgiant, kad artėja žiedinės ekonomikos tikslai
ir mūsų visuomenė taps sąmoningesnė bei geriau rūšiuos
atliekas. Sprendimą turi priimti Vyriausybė ir aš tikiuosi, kad
artimiausiu metu tas klausimas bus dedamas ant stalo. Darome analizę
ir ruošiame argumentus Vyriausybei.
– Viena svarbiausių Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros
organizacijos (EBPO), į kurią nori įstori Lietuva, rekomendacijų –
urėdijų mažinimas. Kokios permainos laukia miškotvarkos
sektoriaus?
– Mes dabar rengiame pasiūlymą, kaip turėtų būti. Aš
tikiuosi, kad po Naujųjų metų turėsime pasiūlymus ir pradėsime
konsultacijas bei paskelbsime viską viešai. Kai bus politinis
sutarimas, mes pradėsime svarstyti, koks turėtų būti urėdijų
skaičius. Aš tikiuosi, kad pasiūlymas gali būti sausio mėnesį.
Kur yra dėmesys – miškininkai turi būti miške, o ne
kabinetuose. Turi būti aiškesnė skirtis tarp komercinės miško
veiklos ir aplinkosauginės vertės kūrimo, nes dabar dvi funkcijos
yra perpintos. Kartais miškininkai yra be reikalo spaudžiami, kad
dirba be pelnų, nors pamirštama, kad turi būti užtikrinama
priešgaisrinė sauga, keliai, rekreacinė veikla ir aplinkos
priežiūra. Šie dalykai yra svarbūs miško ir gamtos kokybei.
– Ar jūs pritariate skalūnų paieškai ir gavybai Lietuvoje?
– Jeigu mes susitvarkome reglamentavimą, o panašu, kad mes esame
jį sutvarkę, tai skalūnams nėra jokių klūčių. Kur buvo
kliūtis anksčiau? Nebuvo aptarta, kas atsakys, esant avarijai, kur
bus dedamas technologinis vanduo, kas apskritai valdys tuos
išteklius. Mes pasidavėme euforijai ir uždegėme žalią šviesą,
bet niekada nepagalvojome apie galimus padarinius. Kol nebuvo
saugiklių, investuotojas ėjo su savo rizika. Kai Seimas sudėjo
saugiklius, kad technologinis vanduo turi būti sutvarkytas, avarijos
atveju buvo nustatytos atsakomybės, tai projektas sustojo. Ar su
naujomis sąlygomis atsiras investuotojas, aš nežinau, bet būtų
neteisinga sumažinti aplinkosaugos reikalavimus, tikintis, kad
kažką ten rasime.
– Kokių permainų galima tikėtis daugiabučių renovacijos
srityje?
– Mes norime daryti ir darysime nedelsiant bendrą visos
renovacijos programos auditą – nuo programos valdymo iki finansinių
srautų suvaldymo. Beveik viską iš Specialiosios klimato kaitos
programos atiduodame renovavimui ir valstybės finansiniai
įsipareigojimai yra per dideli, palyginti su valstybės finansinėmis
galimybės. Aš matau, kad yra pakankamai ilgas procesas, kol
projektai prasideda, yra gyventojų nepasitenkinimas, ir jis būna
pagrįstas, – dėl kokybės ar netinkamo bendravimo su gyventojais.
Man norisi to vientiso audito – ar mes ilguoju laikotarpiu suvaldysime
finansinius srautus ir ar mūsų kontrolės sistema yra efektyvi. Kai
gausime šių sričių vaizdą, tai labai norėčiau priimti
sprendimus, kad renovacijos apimtis nemažėtų, bet įgyvendinimo
procesas taptų efektyvesnis.
– Prieš Seimo rinkimus daug kalbėta, jog Aplinkos ministeriją
norima perkelti į Kauną. Ar dabar yra tokių planų?
– Kol kas tai nesvarstoma. Aš net fiziškai neturiu apie tai
galimybės pagalvoti. Reikėtų kanclerio paklausti, nes jam buvo
duota užduotis panagrinėti šį klausimą. Kol kas rutina yra tokia,
kad tas klausimas nėra svarstomas.
Ačiū už pokalbį.