Tačiau yra viena problema: ji tokia nebėra. Kinija – antroji
pagal dydį pasaulio ekonomika po Jungtinių Valstijų – jau
kelerius metus dirbtinai nebemažina savo nacionalinės valiutos kurso
siekdama suteikti pranašumą savo eksportuotojams. O net jei ji ir
manipuliuotų, pagal JAV galiojantį įstatymą tektų metus derėtis
su Kinija dėl problemos sprendimo ir tik po to imtis sankcijų.
D. Trumpas savo prezidentinės rinkimų kampanijos metu ne kartą
kaltino Kiniją dėl Amerikos ekonominių problemų. Tikra tiesa, kad
JAV ir Kinijos prekybiniai santykiai yra neproporcingi: Kinija
Amerikoje parduoda gerokai daugiau prekių nei iš jos nuperka. Dėl
to per dešimt šių metų mėnesių JAV prekybos su Kinija deficitas
sudarė net 289 mlrd. JAV dolerių.
Kaip valiutos susijusios su prekybos deficitu?
Kai Kinijos nacionalinė valiuta– juanis– pinga JAV dolerio
atžvilgiu, kiniški produktai tampa pigesni JAV rinkoje, o
amerikietiški produktai Kinijoje brangsta. Todėl JAV iždo
departamentas stebi padėtį Kinijoje, ar ši nemanipuliuoja juanio
kurso ir jo dirbtinai nemažina. Pats departamentas Kinijos valiutų
manipuliatore nėra pavadinęs nuo 1994 metų.
Kas atsitiktų, jeigu JAV paskelbtų Kiniją valiutų manipuliatore?
Greičiausiai nieko rimto, bent jau iš pradžių. Jeigu JAV iždo
departamentas, pagal 2015 metais priimtą įstatymą, paskelbtų
Kiniją valiutų manipuliatore, iš pradžių Vašingtonas turėtų
metus mėginti išspręsti šį klausimą derybomis. O jeigu jos
būtų nesėkmingos, tuomet Jungtinės Valstijose galėtų imtis
įvairių veiksmų, įskaitant ir įvairių programų finansavimą
Kinijoje.
Kai kurie ekspertai sako, kad kalbos apie Kinijos paskelbimą
valiutų manipuliatore tėra „grasinančio pobūdžio
perspėjimas“. „Nebus jokių staigių pasekmių“, – sako
teisininkų firmos „Hughes Hubbard & Reed“ atstovė ir buvusi JAV
prekybos departamento darbuotoja Amanda DeBusk (Amanda DeBask).
Ar Kinija iš tiesų manipuliuoja savo valiuta, kad padėtų eksportuotojams?
Ne, bet jau ne pastaruoju metu. Iš tiesų pastaruosius kelerius
metus šalis imasi priemonių palaikyti juanio kursą, o ne jį
mažinti. Tiesa, anksčiau ne vienerius metus Kinija akivaizdžiai
manipuliavo savo valiuta, kad Kinijos eksportuotojai turėtų
pranašumą pasaulyje. Kinija pirko užsienio valiutų, ypač JAV
dolerių, kad doleris pigtų juanio atžvilgiu. Dėl to 2014 metų
viduryje Kinijos užsienio valiutų atsargos pasiekė rekordinius
beveik 4 trln. JAV dolerių.
Tačiau dabar Kinijos ekonomika lėtėja, ir Kinijos kompanijos
pradėjo daugiau investuoti už šalies ribų. O iš šalies
iškeliaujantys pinigai didina spaudimą juaniui, kuris pinga. Šiais
metais jo kursas dolerio atžvilgiu jau sumažėjo beveik 7 proc.
Kinijos valdžia dėl to leidžia savo užsienio valiutų atsargas ir
superka juanius, kad palaikytų jo kursą. Dėl to atsargos šiemet
jau sumažėjo 279 mlrd. iki 3,05 trln. JAV dolerių.
O jeigu Pekinas atsitrauktų ir leistų rinkai reguliuoti juanio
kursą, šis dar labiau atpigtų, kas suteiktų kinų eksportuotojams
dar didesnį pranašumą. Tad Pekinas dabar iš esmė elgiasi
priešingai, nei skelbia D. Trumpas, pažymėjo Kornelio universiteto
ekonomistas Eswaras Prasadas (Esvaras Prasadas), pridūręs, kad
būsimojo JAV prezidento planai dėl Kinijos „prieštarauja
realybei“.
„Visa ši diskusija yra be galo ironiška ir jau gerokai
pasenusi“, – mano ir Brookingso instituto vyriausiasis mokslinis
bendradarbis bei buvęs Pasaulio banko ir JAV iždo departamento
darbuotojas Davidas Dollaris (Davidas Dolaris).
Ar D. Trumpas gali pats ką nors padaryti?
Petersono tarptautinės ekonomikos instituto prekybos teisės
ekspertas Gary Hufbaueris (Garis Hufbaueris) sako, kad D. Trumpas pats
gali eskaluoti valiutų konfliktą. JAV Kongresas, bėgant laikui,
prezidentui suteikė vis didesnių įgaliojimų įvesti prekybines
sankcijas. D. Trumpas grasino kiniškas prekes apmokestinti 45 proc.
importo muitu.
D. Dollaris pabrėžė, kad tokiu atveju Kinija kreiptųsi į
Pasaulio prekybos organizaciją dėl „bet kokių protekcionistinių
priemonių, kurios pažeidžia JAV įsipareigojimus PPO“.
Kai kurie analitikai mano, kad D. Trumpo grasinimai dėl 45 proc.
muito tėra derybinis triukas siekiant iš Kinijos išsireikalauti
daugiau nuolaidų.
Kaip ten bebūtų, verta nepamiršti, kad Kinija istoriškai ne
kartą ėmėsi atsakomųjų priemonių į prekybos sankcijas. Tarkime,
2009 metais amerikiečiai apmokestino kiniškų padangų importą.
Tuomet Kinija apmokestino amerikietišką vištieną.
„Jeigu jiems trenksi, jie tikrai trenks atgal“, – pabrėžė
A. DeBusk.