Kaip teigiama Norvegijos žuvininkystės komiteto pranešime,
palyginti su 2015-aisiais, šis rodiklis padidėjo 23 procentais.
Kaip pažymi Komitetas, tokį eksporto šuolį paskatino išaugusios
pasaulinės Norvegijos žuvininkystės ūkių produkcijos kainos ir
stabiliai aukšta jos paklausa Europos Sąjungoje, Jungtinėse
Valstijose bei Azijos šalyse.
Daugiausia eksportuojamos Norvegijoje dirbtinai veisiamos
lašišos ir upėtakiai. Iš jų eksporto į užsienio rinkas Norvegijos
bendrovės uždirbo 61,4 mlrd. kronų (7 mlrd. dolerių) – 29 proc.
daugiau, palyginti su 2015 metais. Tuo tarpu pagal eksporto kiekį
(tonomis) lašišinių žuvų eksportas, palyginti su ankstesniais
metais, sumažėjo 3,5 proc., iki milijono tonų, o skumbrių – 12
proc., iki 309 tūkst. tonų. Tačiau tiek skumbrės, tiek lašišinės
žuvys pabrango, todėl minėtų žuvų eksportas pinigine išraiška
išaugo 6 proc.
Bendras šviežių, džiovintų ir šaldytų baltųjų žuvų (menkių,
juodalopių menkių, polakų ir kitų) eksportas išaugo 7 proc. (pagal
eksportuojamą kiekį) ir 6 proc. (pinigine išraiška), iki 13,8 mlrd.
kronų (1,6 mlrd. dolerių). 2016 metais Norvegija taip pat
eksportavo 200 tūkst. tonų silkių, uždirbusi iš šio eksporto 3,1
mlrd. kronų (360 mln. dolerių). Jūrinių gėrybių eksportas
(daugiausia krevečių ir krabų) išaugo 10 proc. (pagal eksportuojamą
kiekį), iki 44 tonų, ir 21 proc. (pinigine išraiška) – iki 1,8
mlrd. kronų (208 mln. dolerių). Manoma, kad šis rodiklis toliau
augs, nes norvegiškų karališkųjų krabų ir plokščiųjų krabų paklausa
auga.
Europos šalims 2016 metais teko 67 proc. Norvegijos žuvų bei
jūros gėrybių eksporto (pinigine išraiška). Didžiausia rinka tapo
Lenkija, įsigijusi jų už 9,7 mlrd. kronų (1,1 mlrd. dolerių).
Antroji vieta atiteko Prancūzijai – 7,9 mlrd. kronų (910 mln.
dolerių).