„Aš teigiamai vertinu tokį „Lietuvos geležinkelių“
sprendimą, nes išimtys ir privilegijos yra praeitis“, – BNS sakė
R.Masiulis.
Jis tikino neturintis informacijos apie „Lietuvos
geležinkelių“ ir „Klasco“ sutarties detales, nes apie jos
keitimą sužinojo tik antradienį, apie tai pranešus viešai.
„Achemos grupės“ įmonės bylinėjasi su „Klaipėdos
nafta“, kuriai R.Masiulis yra vadovavęs, pavyzdžiui, Krovinių
terminalas teismo prašo nubausti ir patį susisiekimo ministrą.
Tačiau R.Masiulis tikino, kad geležinkelių sprendimas panaikinti
nuolaidas „Klasco“ nėra nesutarimų su „Achemos grupe“
pasekmė.
„Keršto jokio nėra, reikia suprasti, kad yra objektyvūs
kriterijai, kai vienai bendrovei taikomos išimtys, o didžiausiam
klientui („Orlen Lietuvai“ – BNS) nėra taikomos tokios
išimtys“, – BNS teigė R.Masiulis.
Jis svarstė, kad „Achemos grupė“ trintį siekė sukurti,
užbėgdama įvykiams už akių: „Manau, trintį iniciavo pati
„Achemos grupė“, užbėgdama už akių, nes žinojo mano
principinę poziciją, kad išskirtinumo negali būti“.
„Mes visi žinome, kaip „Achema“ (grupė – BNS) kūrėsi ir
augo. Nors ji yra nebloga įmonė, sukūrė daug darbo vietų, bet tas
augimas buvo nomenklatūrinis“, – pridūrė R.Masiulis.
„Achemos grupės“ pagrindinis akcininkas iki mirties 2011
metais buvo Bronislovas Lubys, 1992-1993 metais vadovavęs
Vyriausybei, garsėjo puikiais ryšiais su buvusiu premjeru ir
Socialdemokratų partijos lyderiu Algirdu Brazausku – žiniasklaidoje
skelbta, kad pastarasis už „Achemos“ lėšas vykdavo į Maskvą,
kur su „Gazprom“ derėjosi dėl dujų kainų. Daug metų
vadovaudamas Lietuvos pramonininkų konfederacijai, B.Lubys buvo
įtakingas tarp politikų.
Jonavos „Achemą“ (tuometinį „Azotą“) tuometinis
įmonės vadovas B.Lubys su savo komanda privatizavo 1994 metais –
netrukus po to, kai paliko premjero postą. Tuo metu viešumoje
piktintasi, kad už įmonę sumokėta per mažai – 30,9 mln. litų.
Vėliau – 1999 metais – B.Lubio kontroliuojama „Achemos grupė“
privatizavo „Klasco“.
„Per trumpą laiką jis sugebėjo pasinaudoti įstatymų
spragomis, kurios leido jam, buvusiam Jonavos „Azoto“ direktoriui,
tapti vienu stambiausių savininkų. Gal ir gerai, kad įmonė
nežlugo, o buvo tokiu būdu privatizuota. Tačiau tai, kaip ir
vėlesnis B.Lubio įsitvirtinimas Klaipėdos uoste, tikriausiai įvyko
ne be šešėlinių valdžios ir verslo struktūrų ryšių“, –
prieš keliolika metų yra teigusi buvusi premjerė Kazimiera
Prunskienė.
Antradienį „Lietuvos geležinkeliai“ pranešė panaikinantys
„Klasco“ išskirtines sąlygas, tačiau jų įmonė nedetalizuoja.
Geležinkelių vadovas Mantas Bartuška stebėjosi, kad „Klasco“
buvo lengvai taikomos nuolaidos, tuo metu su „Orlen Lietuva“
nuolat vyko ginčai dėl nuolaidų.
M. Bartuška iki darbo geležinkeliuose vadovavo naftos krovos
bendrovei „Klaipėdos nafta“ – tarp jos ir „Achemos grupės“
pastaraisias metais buvo nemažai trinties. Grupės įmonė
„Achema“ nesutiko mokėti suskystintų gamtinių dujų (SGD)
terminalo išlaikymo mokesčio ir dėl to keletą metų bylinėjosi
teismuose – juos pralaimėjusi, „Achema“ 2015 metais pagaliau
sumokėjo 51 mln. eurų skolą.
Be to, „Klaipėdos nafta“ ir „Achemos grupės“ valdomas
Krovinių terminalas konkuruoja dėl naftos produktų krovos.
Pastarasis siekia panaikinti „Klaipėdos naftos“ ir „Orlen
Lietuvos“ 2011 metais pasirašytą sutartį ir prisiteisti beveik 6
mln. eurų.
Šioje byloje už konkurenciją Klaipėdos uoste ribojančius
veiksmus ir žalą taip pat prašoma nubausti buvusį „Klaipėdos
naftos“ vadovą, dabartinį susisiekimo ministrą Roką Masiulį,
kuris, pasak Krovinių terminalo, organizavo ir pasirašė tokią
sutartį. R.Masiulis tai vadina spaudimu, siekiu politizuoti bei
vilkinti bylą.