Dirbdamas „Klaipėdos naftoje“, jis turėjo progos
susitvarkyti ir su grobstytojais – tiek smulkiais, tiek ir labai
stambiais. Interviu BNS G.Bakanas sako, kad ši patirtis jam jau
pravertė „Lietuvos geležinkeliuose“.
– Šią savaitę pranešta, kad keičiamos visų „Lietuvos geležinkelių“ antrinių bendrovių valdybos, į jas be konkursų paskirti nauji žmonės, kurie yra „Lietuvos geležinkelių“ darbuotojai. Visoms valdyboms vadovaujate jūs pats. Kodėl taip pasielgta?
– Iš tikro taip pasielgėme todėl, kad norėjome daryti labai
greitus ir konkrečius sprendimus, nes realiai per tą trumpą labai
laiką, kurį čia esame, spėjome šiek tiek pasičiupinėti
situacijas tose įmonėse. Ir jau pasičiupinėję ir pradėję
uždavinėti klausimus, pamatėme, kad atsakymai pakankamai lėtoki ir
labai nekonkretūs. Todėl tai ir buvo esminis sprendimas – paimti tą
valdymą iš karto į savo rankas, kad prieitume prie visos esminės
informacijos ir galbūt pradėtume atlikti tam tikrus auditus.
– Tačiau tose valdybose buvo nepriklausomų žmonių, kurie buvo paskirti pernai. Kodėl jūs nusprendėte jų atsisakyti ir paskirti tik „Lietuvos geležinkelių“ žmones? Ar tie nauji valdybų nariai yra tikrai patikimi?
– Kiek mes spėjome susipažinti ir kokį pojūtį mes turime,
manome, kad tie žmonės yra patikimi. Tokia pirminė nuostata. Antras
dalykas dėl pačių valdybų – nors buvo nepriklausomų narių, bet
vėlgi įvertinus per tas dvi-tris savaites rezultatus tų įmonių,
arba tokius minimalius rezultatus, tai kilo šiek tiek abejonių, ar
tie nepriklausomi valdybų nariai nebuvo tam tikra prasme tik kaip
statistai. Ta prasme, mažuma. Kitas dalykas, mes jokiu būdu
neatmetame galimybės prisitraukti nepriklausomus valdybos narius
pagal geriausią valdysenos praktiką. Ateityje vienareikšmiškai bus
pagal geriausias valdysenos praktikas padaryta.
– Ar artimiausiu metu bus pakeisti visų antrinių įmonių vadovai?
– Vertinsime, dabar nieko negaliu atsakyti, kadangi vienos
įmonės vadovas („Gelsaugos“ direktorius Algimantas Songaila –
BNS) yra pasitraukęs, yra laikinas vadovas – „Gelsaugos“, tai
galbūt bus greitesni sprendimai (dar iki M.Bartuškos paskyrimo
pasitraukė ir Vilniaus lokomotyvų remonto depo vadovas Valentas
Stadalnykas – BNS). Kitas dalykas, čia irgi pojūtis, nors ten
suformuotos komandos tose dukterinėse įmonėse, bet vėl tokios
inžinerinės daugiau komandos, o ten turbūt norint uždirbti pelną,
vien inžinierių neužtenka. Reikia daugiau verslo praktikų.
Paminėsiu konkretų pavyzdį – mes užprašėme antrinių
įmonių pateikti informaciją apie vidinius sandorius ir subrangovus,
ir apie paramą. Pateikė visos bendrovės, išskyrus „Gelsaugą“.
Iki praėjusių metų pabaigos, kai buvo terminas, tiesiog nepateikė.
Gruodžio 30 diena buvo buvusio direktoriaus paskutinė darbo diena.
– Ar, Jūsų manymu, tai buvo padaryta sąmoningai?
– Tai galimai sąmoningai buvo padaryta. Vėlgi sunku įvertinti.
Matėsi ir jautėsi, kad žiūrėjo, testavo, kiek nauja vadovybė
rimtai žiūrės į tuos klausimus. Kadangi mes labai greitai
pradėjome daryti daug žingsnių, tai suprato, kad nebus paprasta su
mumis.
– Galbūt daugiau antrinių įmonių vadovų arba kitų aukštas pareigas užimančių žmonių pateikė atsistatydinimo prašymus?
– Kol kas ne.
– Kalbant apie vidaus sandorius – laikinas įmonės vadovas dar gruodį žadėjo pateikti šią informaciją. Jūs jau esate gavę ją iš antrinių įmonių, ką dabar su ja darote ir kaip ją pateiksite visuomenei?
– Mes iš tikrųjų žadame labai greitai viešinti tą
informaciją, nes didžiąją informacijos dalį iš visų antrinių
įmonių esame gavę – tai yra tiek rangovų arba partnerių, kiek yra
pateikę sutikimą atskleisti tą informaciją. Matome, kas yra
pateikę nesutikimą atskleisti. Tai iš visų antrinių įmonių
praktiškai visą informaciją turime.
– Tai dalis tų antrinių įmonių samdytų rangovų nebus atskleista, nes jie nesutinka?
– Taip, dėl to, kad jos nesutinka. Tai yra viena priežasčių,
kodėl mes einame į valdybas – būtent tos sutartys, mūsų manymu,
bus pirmos audituojamos ir žiūrima, kodėl tos kompanijos nenori
sutikti atskleisti tos informacijos, nes šiaip logikos nelabai yra.
Geležinkeliai yra didelė Lietuvos kompanija ir daug kam yra
ilgalaikis partneris, tai neatskleisti informacijos yra keista.
– Kokią tendenciją jūs matote iš tos informacijos, kurią gavote? Kas vyko, jūsų požiūriu, negerai?
– Šiandien ką aš galiu pasakyti, turbūt ką pasakė ir
Viešųjų pirkimų tarnybos vadovas, tai iš tikro geras instrumentas
– vidaus sandoris, kuris Europoje veikia, čionai geležinkeliuose
buvo labai smarkiai iškreiptas, ir tais vidaus sandoriais iš tikro
realiai buvo prisidengiama. Kaip vienas pavyzdžių, tas pats STT
tyrimas dėl šito pastato (centrinės „Lietuvos geležinkelių“
būstinės – BNS) remonto. Tai buvo į tarpinę įdėta
„Gelsauga“, kuri iš viso nieko neturi bendra su pastatų
remontais, ir buvo tie įtarimai STT pareikšti dėl to, kad tas
sandoris buvo visiškai nesveikas, nelogiškas. Galėjo patys
geležinkeliai pasiskelbti konkursą, atsirinkti ir susiremontuoti
šito pastato stogą, tai įdėjo „Gelsaugą“, kuri suveikė kaip
tarpinė, vien tam, kad galėtų nupirkti per vidaus sandorius,
neskelbti oficialiai konkurso.
– Apie tuos rangovus, kurie buvo samdomi vidaus sandoriais, galbūt irgi kažką galite pasakyti? Gal matosi kažkokia tendencija, kokie ryšiai ar kokios verslo grupės dominavo?
– Atvirai iš savo praeito darbo (Specialiųjų tyrimų tarnyboje
– BNS) patirties pasakysiu, čia, žinokite, labai dideli masyvai,
srautas informacijos. Dabar būtų neteisinga, jeigu daryčiau
prielaidas, spėliočiau. Čia visas prielaidas reikia pasižiūrėti
ir struktūrizuotai sudėlioti. Tikrai mes šitą dalyką planuojame
padaryti.
– Kada jūs galėsite apie tai papasakoti?
– Man net sunku nupasakoti, kiek čia yra sričių, kurias
reikėtų pakelti bent jau į normalų lygį. Čia yra ką nuveikti.
Ką ir generalinis direktorius (Mantas Bartuška – BNS) jau sakė, –
potencialas šios įmonės yra labai didelis, ir stebėtina mums iš
šalies atėjus, kad čia toks low level yra. Bet faktas yra, ir daug
žmonių, kurie buvo slopinami, užspausti ir su kuriais galima
atsiskleisti ir šitos įmonės vertę smarkiai išauginti ir didelius
pelnus turėti.
– Dar noriu paklausti apie vidaus sandorius su Rusijomis kompanijomis. Kiek dėmesio tam skirsite ir ką dabar jau galite pasakyti, pavyzdžiui, apie „Transmashholding“?
– Pirmas dalykas, kurį pasidarėme, – pirmomis dienomis buvo
padarytas pavedimas – pasitvirtinome tą vidinę tvarką patikrinimo
visų tų trečiųjų šalių – ne NATO ir ne ES, nes pagal mūsų
darbą kitoje strateginėje įmonėje („Klaipėdos naftoje“ – BNS)
mes suprantame rimtumą šito dalyko. Ką mes pamatėme, kad įranga,
kuri perkama, nebūtinai turi būti rusiška. Pats tas vežimėlis
(lokomotyvų – BNS) gal ir turėtų būti. Bet čia buvo filosofija,
kad geriausia orientuotis į Rytų pusę. Aišku, galbūt ten pigiau,
bet įvertinus visas tiekimo rizikas, čia vėl yra klausimas.
Mano čia toks preliminarus pamąstymas, bet aš manau, kad
detaliau į šituos klausimus atsakytų rinkos tyrimus, ko čia
nebuvo. Čia tiesiog buvo labai paprasta – aš pasakiau, kad ten
pigiau, mano darbininkai visada dirbo tik su tom detalėm, kam man
tobulėti, ieškoti naujų sprendinių, aš dirbsiu visą gyvenimą su
tuo. Niekas nebuvo analizuojama ir keičiama. Tai tą dalyką irgi
reikės įvertinti.
– Vakar buvo paliesta geležinkelių sutartis su „Klasco“. Turbūt bus daugiau tokių sutarčių, kurias palietus, kils nepasitenkinimas? Iš kur dar pavojų matote?
– Faktas, ką mes iš karto puikiausiai supratome, ateidami čia,
bet nebijodami ateiti, kad tikrai paliesime vienaip ar kitaip tam
tikras verslo grupes. Geležinkelių konkursai sumomis yra labai
dideli, ir kada tu ne tik deklaruoji, bet ir pademonstruoji, kad mums
svarbiausia yra skaidrumas, tai tam tikrame periode bus reakcijų.
Manau, gali būti dar visokių neigiamų atsiliepimų apie mus, apie
mūsų veiksmus, esame tam pasiruošę.
– Kiek jums pravers darbo STT patirtis?
– Tai jau pravertė.
– Ar tiesiog greičiau pastebite kažkokias schemas, užuomazgas?
– Žinote, čia toks galbūt labai ir paprastas ir nepaprastas
atsakymas. Aš dirbau toje darbovietėje su išsilavinimu verslo
vadybos ir aš ten labai išsiskyriau tuo, kad aš ne teisininkas. Ir
mano supratimas Lietuvos aplinkos, manau, pakankamai didelis, todėl
aš tiesiog žinau daugumą kompanijų, kurios dalyvavo geležinkelių
konkursuose.
Aš tiesiog labai gerai gaudausi toje situacijoje ir man tai
pravertė ir praeitame darbe („Klaipėdos naftoje“ – BNS), vėlgi
tas pats skaidrinimas, konkursų sąlygų lengvinimas, pritraukimas
didesnės konkurencijos labai daug rezultatų davė. Ir taupymo prasme
buvo įspūdingi skaičiai, net ir „Klaipėdos naftos“ vadovybė
buvo nustebusi dėl taupymo, kurį mes pasiekėme, tvarkingai
konkursus organizuodami.
Bet paradoksas Lietuvos verslo – jis skundžiasi, jog
valstybiniame sektoriuje, valstybės valdomos įmonės galimai
neskaidriai organizuoja pirkimus. Paradoksas, kad kai tu susitvarkai
tą barą ir pradedi skaidriai daryti tuos pirkimus, dalis tų verslo
subjektų pradeda piktintis, nes jiems pasidaro sunku konkuruoti,
nepatogu, nes buvo labai paprasta, o dabar turi skaidriai, lygiomis
sąlygomis konkuruoti. Iš vienos pusės skundžiasi, iš kitos
pusės, kai padarai skaidrų, viešą ir tvarkingą, tai blogai.
– Kaip manote, ar apibūdinimas „valstybė valstybėje“ tinka geležinkeliams?
– Tiko. Dabar jau nebetinka.
--------------------------------------------------
39-erių G.Bakanas nuo gruodžio vidurio dirbo „Lietuvos
geležinkelių“ generalinio direktoriaus M.Bartuškos patarėju, o
jo pavaduotoju paskirtas praėjusį antradienį. Su M.Bartuška jis
yra dirbęs „Klaipėdos naftoje“, kur užėmė administravimo
direktoriaus pareigas, o įmonėje dirbo nuo 2012-ųjų.
Iki tol daugiau nei 11 metų jis dirbo Specialiųjų tyrimų
tarnyboje, kur vadovavo Analizės skyriui.
