Stipriai išaugo besiskolinančių automobiliui
Tarp pernai ėmusių vartojimo paskolas daugiausiai buvo besiskolinusių automobiliui. 2016 metais transporto priemonei įsigyti skolinosi 31 proc. lietuvių, 35 proc. latvių, ir 36 proc. estų. Lyginant su 2015 metais, Lietuvoje tokių gyventojų skaičius išaugo 6 proc., Latvijoje – 20 proc., o Estijoje – net 27 proc.
Tuo metu namų remontui pernai skolinosi 33 proc. apklaustųjų, ėmusių vartojimo paskolą Lietuvoje, 27 proc. – Latvijoje bei 32 proc. – Estijoje. Lyginant su 2015 metais, pernai tam skolinosi 6 proc. daugiau lietuvių ir tiek pat daugiau estų bei 10 proc. daugiau latvių.
„Natūralu, kad gerėjant ekonominei situacijai, žmonės investuoja lėšų į savo buities gerinimą ir šiek tiek siekia pademonstruoti savo statusą. Tiek namų remontas, tiek automobilio įsigijimas atliepia šiuos poreikius, todėl gerėjant gyvenimo sąlygoms, gyventojai pirmiausia ir stengiasi juos patenkinti ir taip pasijusti labiau psichologiškai užtikrinti“, – sako „Bigbank AS“ Lietuvos filialo vadovas Rolandas Norvilas.
Tarp populiariausių priežasčių – buitinė technika ir NT
Apklausos duomenimis, dar 17 proc. (2 proc. daugiau nei užpernai) paskolas turinčių lietuvių pernai skolinosi elektronikai ir buitinei technikai įsigyti. Latvijoje tam skolinosi 19 proc. (2 proc. mažiau), Estijoje – 21 proc. apklaustųjų (3 proc. daugiau).
Nekilnojamam turtui įsigyti pernai skolinosi 16 proc. lietuvių, 11 proc. latvių, 8 proc. estų. Atitinkamai tai – 5 proc., 6 proc. ir 3 proc. daugiau nei 2015 metais.
Mažėjo besiskolinančių kasdienėms reikmėms
Besiskolinančiųjų kasdienėms reikmėms pernai mažėjo praktiškai visose Baltijos šalyse. Tam pernai vartojimo paskolą ėmė 8 proc. lietuvių (2 proc. mažiau nei užpernai), 10 proc. latvių (8 proc. mažiau) ir 8 proc. estų (tiek pat, kiek 2015 m.).
Visų Baltijos šalių gyventojai rečiausiai skolinosi drabužiams, avalynei ir vestuvėms – tokias priežastis nurodė vos po 2 proc. apklaustųjų ir šis skaičius praktiškai nekito lyginant su 2015 metais.
„Tyrimas rodo, kad Baltijos šalių gyventojai paskolas vis labiau vertina kaip pagalbą įsigyti didesnį pirkinį ar susiremontuoti būstą, o ne leidžia maistui, drabužiams ar kitiems kasdieniams poreikiams tenkinti. Panašu, kad tampame vis sąmoningesni, gerėja mūsų ekonominė padėtis, vis labiau artėjame prie vakariečių“, – sako R. Norvilas.
Lietuvoje skolinasi vyresni nei Latvijoje ar Estijoje
Tyrimas parodė, kad pernai Lietuvoje dažniausiai (46 proc.) paskolas ėmė 40-59 m. kvalifikuoti darbuotojai, gaunantys aukštesnes nei vidutines pajamas, ir gyvenantys didžiuosiuose Lietuvos miestuose.
Tuo metu Latvijoje daugiausiai (38 proc.) skolinosi 20-34 m., aukštas pajamas gaunantys miestų gyventojai.
Estijoje dažniausiai (40 proc.) skolinosi 35-49 m. aukštesnes nei vidutines pajamas gaunantys kvalifikuoti darbuotojai, kurie gyvena sostinėje ar kitame dideliame mieste.
Praėjusių metų lapkričio mėnesį bendrovės „Carat“ atlikto tyrimo metu Baltijos šalyse apklausta po 1000 šalies gyventojų, turinčių vartojimo paskolą banke ar kreditų bendrovėje.
