Vasarį pristatytose išvadose teigiama, kad įmonės pelningumas
nesiekia 1 proc., o tam įtakos turi informacinių sistemų
išlaikymo, darbo užmokesčio sąnaudos ir nedideli paslaugų
įkainiai.
BNS gautoje audito santrumpoje nurodoma, kad Registrų centras ne
iki galo įvykdo savo investicinius planus ir juos dažniausiai
viršija. Darbo užmokesčio sąnaudos yra per aukštos, nes įmonėje
dirba per daug darbuotojų. Be to, įmonės biudžeto sudarymas
turėtų būti pertvarkomas iš esmės, nes dabar orientuojamasi į
planavimą ir neatsispindi biudžeto reikalavimai. Biudžete taip pat
nėra aiškus ryšys tarp įmonės einamųjų ir strateginių tikslų.
Teisingumo ministerija apie atliktą Registrų centro auditą
užsiminė vasario 10 dieną išplatintame pranešime spaudai. Jame
teisingumo ministrė Milda Vainiutė teigė, jog auditas atskleidė
problemines įmonės vietas.
„Registrų centras, kaupiantis ir sisteminantis duomenis apie
gyventojus, įmones, nekilnojamąjį turtą yra itin svarbus
valstybės gyvenime. Audito išvadose yra išsakyta kritinių pastabų
dėl įmonės struktūros, veiklos planavimo, personalo politikos,
investicijų pagrįstumo. Įgyvendindami būtinas pertvarkas sieksime,
kad centro veikla turėtų aiškią strateginę kryptį, kaip
lanksčiai reaguoti į kintančius visuomenės poreikius, racionaliai
panaudoti investicijas ir vidinius resursus, garantuoti registrų
duomenų saugumą“, – tuomet sakė ministrė.
Susiję straipsniai
Auditoriai pastebėjo, kad Registrų centras nėra suformulavęs
kiekybinės nuosavybės ar turto grąžos rodiklių, o valdyba nėra
nustačiusi dividendų mokėjimo politikos. Taip pat pastebėta, kad
nėra aiškiai numatyta, kuris bendrovės padalinys yra atsakingas už
nekilnojamo turto (NT) eksploataciją, todėl NT valdymo funkcija
nevykdoma. Įmonė taip pat nerengia metinių veiklos ir tikslų
įgyvendinimo priemonių planų.
Auditoriai pažymėjo, kad Registrų centra nėra išgrynintos
bendrosios ir specialiosios padalinių funkcijos, todėl direktoriaus
pavaduotojai vadovauja padaliniams, kurie atlieka tiek bendrąsias,
tiek specialiąsias funkcijas. Pati įmonės struktūra yra
suskirstyta į daug nedidelių padalinių, o tai padidina
vadovaujančių darbuotojų skaičių. Registrų centre iš 63
padalinių 22 yra nedideli.
Be to, ne visais atvejais yra aiškūs direktoriaus ir jo
darbuotojų pavaldumo ryšiai, nes dabar Registrų centro direktoriui
tiesiogiai pavaldūs iš viso yra 27 padaliniai. Visa tai sukuria
neefektyvią organizacinę struktūrą, kuri galimai lemia didesnio
darbuotojų skaičiaus reikalingumą.
Auditą atliko audito ir mokesčių konsultavimo įmonė KPMG bei
konsultacijų bendrovė „OVC Consulting“.
Teisingumo ministerijos, kuriai priklauso Registrų centras,
Visuomenės informavimo skyriaus patarėjas Audris Kutrevičius BNS
sakė, kad įmonės veiklos ataskaita yra nevieša dėl joje esančių
komercinių paslapčių.
„Ji nėra vieša ir nebus viešinama. Ten yra pakankamai
komercinių paslapčių ir buvo nuspręsta šios išvados
neviešinti“, – kalbėjo A.Kutrevičius.
Pirmadienį Teisingumo ministerija pranešė, jog beveik 20 metų
Registrų centrui vadovavęs Kęstutis Sabaliauskas panoro trauktis
iš vadovo pareigų. Teisingumo ministrė M.Vainiutė BNS
nekomentavo, dėl kokių priežasčių K.Sabaliauskas nusprendė
trauktis iš pareigų. Pats K.Sabaliauskas irgi nekomentavo savo
sprendimo.
K.Sabaliauskas Registrų centrui vadovavo nuo 1997 metų.
Registrų centras per tris praėjusių metų ketvirčius gavo
26,476 mln. eurų pajamų – 21,7 proc. daugia nei 2015 metų
sausį-rugsėjį, kai įmonės pajamos buvo 21,749 mln. eurų.
Įmonės grynasis pelnas per tris praėjusių metų padidėjo 3,7
proc. iki 524 tūkst. eurų.
100 proc. Registrų centro akcijų priklauso valstybei, jas
patikėjimo teise valdo Teisingumo ministerija.