„Išvada labai aiški – krizė baigėsi. Visos išlaidos
didėja visur (...). 2013 metais buvo pirmininkavimas (Europos
Sąjungos Tarybai), kai natūraliai reikėjo daugiau reprezentacinių
išlaidų, daugiau komandiruočių išlaidų ir pan., bet pastarieji
metai, atrodo, bus paviję ir tuos 2013 pirmininkavimo metus“, –
trečiadienį pristatydama 2016 metų biudžeto panaudojimo duomenis
sakė Seimo Audito komiteto pirmininkė Ingrida
Šimonytė.
Remiantis Audito komiteto surinktais duomenimis iš 159 asignavimo
valdytojų, praėjusiais metais valstybės institucijos ir įstaigos
transportui išleido 45,3 mln. eurų, tai sudaro 4,4 mln. eurų
daugiau nei užpernai. Komandiruotėms panaudota 20 mln. eurų, tai
yra 1,6 mln. eurų daugiau nei 2015 metais. Kvalifikacijai kelti teko
3,8 mln. eurų, palyginti su 2015-aisiais, 0,2 mln. eurų daugiau.
Reprezentacijai išleista 6 mln. eurų, 0,3 mln. eurų daugiau nei
2015-aisiais.
I.Šimonytė atkreipė dėmesį, kad beveik pusė reprezentacijai
numatytų lėšų panaudota paskutinį metų ketvirtį.
„Kai kurie dalykai yra charakteringi, tai yra tai, kad tos
išlaidos, kurios turėtų per metus pasiskirstyti gana tolygiai,
sukrinta į metų pabaigą. Nuo to, kad valstybės institucijos
siuntinėja šakočius Kalėdų proga, tikrai nemanau, kad
viešasis administravimas yra geresnis“, – tvirtino Audito
komiteto vadovė.
Anot jos, galima daryti išvadą, kad kai kurios išlaidos
nepagrįstos, per daug suplanuota lėšų.
„Galima daryti paprastą išvadą – kad suplanuota tiesiog per
daug pinigų. Paimkime tą pačią reprezentaciją, numatyti 7 mln.
eurų, išleista 6 mln. eurų, net nesugebėjo išleisti visų
pinigų. Pusė (išlaidų) faktiškai yra ketvirtas ketvirtis. Ką
tai rodo? Jeigu reprezentacijos išlaidos yra išlaidos, kurios
skirtos ryšiams palaikyti, ar ne visus metus reikia tai daryti?
Aišku, tai daryti reikia visus metus. Bet metų pabaigoje nupirksime
šakočių ir išleisime pinigus, ir panaudosime“, – kalbėjo
I.Šimonytė.
Audito komiteto duomenimis, mažėjo tik išlaidos ekspertams.
Pernai jiems skirta 4,3 mln. eurų, tai sudaro 6,9 mln. eurų mažiau
nei 2015 metais.
Darbo užmokesčio fondas praėjusiais metais sudarė 1,027 mlrd.
eurų, jis buvo 45,5 mln. eurų didesnis nei užpernai.
Komiteto surinkti duomenys taip pat rodo, kad pernai smarkiai –
1,87 mln. eurų – padidėjo išmokos premijoms. 2016 metais
premijoms skirta 5,367 mln. eurų, 2015 metais ši suma buvo 3,49
mln. eurų. Daugiau premijuota už nepriekaištingą pareigų
atlikimą, švenčių proga, atlikus vienkartines ypač svarbias
užduotis.
I.Šimonytė kritikavo pačią valstybės tarnautojų apmokėjimo
sistemą, kai darbuotojams skiriami įvairūs priedai, kad jie
uždirbtų konkurencingą atlyginimą. Pasak jos, problemos
neišspręstų ir praėjusios Vyriausybės parengtas naujas valstybės
tarnautojų darbo užmokesčio įstatymo projektas.
Audito komiteto posėdyje dalyvavusi Vyriausybės kanclerė Milda
Dargužaitė pranešė, kad naujos Vyriausybės šis projektas taip
pat netenkina, todėl ketinama jį atsiimti.
„Šiuo metu mes atsiimame įstatymo projektą, siūlysime jam
nepritarti, kad galėtume pateikti naują, kad būtent šitas
problemas išspręstume. Čia yra vienas mūsų prioritetų. Kad
apmokėjimas būtų už pasiektus rezultatus, kad priemokos ir priedai
būtų tikrai skiriami ne darbo užmokesčiui kelti, o už rezultatų
pasiekimą“, – teigė kanclerė.
Jos tvirtinimu, ateityje valstybės tarnyboje darbo užmokesčio
fondas turėtų ne didėti, bet mažėti.
„Norime mažinti išlaidas, kurios skiriamos administracinėms
funkcijoms, kurios dubliuojasi per skirtingas institucijas. Patį
darbo užmokesčio fondą numatome tikrai ne didinti ateityje, o
mažinti. O jeigu yra sutaupymų, žiūrėti, kaip kompensuoti
žmonėms, kurie atlieka specialiąsias funkcijas, kurios reikalingos
toms institucijoms valdyti“, – kalbėjo ji.
Vyriausybės kanclerė taip pat minėjo, kad analizuojamas
valstybės institucijų transporto naudojimo efektyvumas, svarstoma
galimybė jį labiau centralizuoti. Taip pat peržiūrimos
komandiruočių kryptys ir jų teikiama nauda.
„Šiuo metu pradėsime daryti analizę, būtent kokiu tikslu ir
kur važiuoja valstybės tarnautojai. Išmetant darbo grupes, kur yra
pirmininkaujančios šalys ir Briuselis, norime pažiūrėti, kas
lieka: tų komandiruočių tikslingumą, ar tai konferencija, ar tai
susitikimas, ar tai paroda, pažiūrėti tą išlaidų dalį ir
žiūrėti, kur galime gal įvesti šiek tiek daugiau kontrolės,
kad tą tokį turistavimą iš valstybės sektoriaus eliminuotume kiek
galima daugiau“, – tvirtino M.Dargužaitė.
Vyriausybei jau pateiktas nutarimo projektas, kuriuo būtų
naikinama galimybė politinio pasitikėjimo pareigūnams gauti priedą
už nuosavo automobilio naudojimą tarnybos tikslais. Seimo Audito
komiteto narys Naglis Puteikis minėjo, kad praėjusioje Vyriausybėje
dirbę viceministrai gaudavo kompensacijas už tai, kad savo
automobiliu iš namų Kaune atvykdavo į darbo vietą Vilniuje.