Atrodo, kad Kaziuko mugė kasmet tik pučiasi. Vis daugiau kioskelių, vis tirščiau prekeivių – bet ar dar galima čia rasti ką nors įdomaus ir išskirtinio?
Mugė pasikeitė
Dalia ir Jurijus į Kaziuko mugę iš Kauno atvyksta jau 28 kartą. Papuošalus gaminti jie pradėjo iš žalvario, o šiandien mugėje pasirodo su ypatingais gaminiais, kurie, pagaminti pagal specialią techniką, metalą padaro lengvą it nėriniai.
„Čia mūsų vienų užpatentuota technologija. Norime parodyti, kad varis ir žalvaris nebūtinai turi būti kas nors sunkaus, gali būti lengva ir ažūriška. Vadiname tai audiniu iš metalo“, – pasakoja Dalia.
Dirbinių kainos įvairios – auskarų galima nusipirkti sumokant nuo 11 eurų, apyrankių – nuo 15, už ypatingesnius papuošalus gali tekti pakloti ir 70–80 eurų.
Dalia pasakoja, kad į Kaziuko mugę pradėjo važiuoti dar tada, kai ji vykdavo Kalvarijų turguje. Ji pripažįsta, kad nuo to laiko daug kas pasikeitė.
„Buvo laikas, kai priimdavo tik po atrankos ir tik tuos amatininkus, kurie viską gamina patys. O dabar matote – šitiek palapinių ir tiek maisto, perpardavinėtojų“, – pasakoja moteris.
Ji pastebi, kad kartais prekeiviai išsiperka net po 10 palapinių, kur pardavinėja tą patį, o paskui žmonės skundžiasi, kad mugėje vis tas pats per tą patį: „O jiems tai kas – atsiveži iš Gariūnų, jei neišperka, nuveži atgal. Jiems nereikia visus metus ruoštis.“
Išstumia maistas
Neringa į mugę atvyko iš puodų krašto – Žemaitijos. „Gyvename ant molio ir iš molio pragyvename“, – šypsosi moteris, net nebeskaičiuojanti, kelintą kartą prekiauja Kaziuko mugėje.
Molinių puodų ir indų čia – kokių tik nori. Nuo nedidelių dubenėlių už pusanto euro iki didžiulių šamotinių puodų už 50 eurų, kuriuos galima dėti net į krosnį.
Pirkėjų Neringa jau sulaukė, tačiau teigia, kad šiandien daugelis tik žvalgosi. Visai kitaip bus sekmadienį. „Kai žmonės visur viską iššniukštinėja, konkrečiai ateina ir net kainos nebeklausia – griebia kas ant stalo“, – pasakoja Neringa.
Tiesa, ji taip pat pastebi, kad amatininkus iš mugės baigia išstumti alus, šašlykai ir kitoks maistas: „Jei suskaičiuotum palapines, tikrai maisto būtų daugiau nei tradicinių amatininkų dirbinių.“
Žmonės neranda
Mugėje pavyko sutikti ir galbūt jauniausią amatininkę. „Tai mano dukra Adelė. Ji labai jauna, mano pameistrys“, – pasakoja Odeta. Adelei dar nėra 18 metų, bet netrukus ji bus sertifikuota meistrė.
Iš Utenos atvykusios moterys prekiauja margučiais, karpiniais, lino bei medžio raižiniais. Sako, kad dabar pirkėjų akys pirmiausia krypsta į dailius margučius, kurių kaina siekia 3–5 eurus. Įvairių karpinių kainos skiriasi – paprasčiausių gali įsigyti už kelis eurus, sudėtingiausi kainuoja per 100.
Moterys džiaugiasi, kad šiemet gavo vietą Gedimino prospekte, kur tikisi sulaukti daugiau pirkėjų dėmesio. „Pernai prekiavome prie Katedros. Priėjo žmogus ir sako: „Viešpatie, per visą miestą perėjome, viskas kaip paprastame turguje, nematėme nieko tradicinio.“
Žmonės paprasčiausiai neranda mūsų“, – sako Odeta.
Kartais pamatyti nedideles meistrų palapines tikrai nelengva. Vos atvykusi į mugę ji pastebėjo, kad faktiškai visą Gedimino prospektą okupavo maisto palapinės. „Aišku, visi žiūri pelno. Ir savivaldybė žiūri pelno, iš maisto prekeivių ji uždirba daugiau nei iš amatininkų“, – samprotauja prekeivė.
Svarbu, kad neemigruoja
Jau kiek daugiau nei 10 metų Kaziuko mugėje riestainiais ir skaniausiais kepiniais prekiaujanti Nijolė šiandien nusiteikusi puikiai ir teigia, kad jei nebūtų riestainių – nebūtų ir Kaziuko.
„Žinokit, mūsų riestainiai labai šviežūs, dviejų dienų senumo. Naktimis kepame, – vos priėjus arčiau pradeda pasakoti Nijolė. – Šitie plikyti, šitie šiaip skanios tešlos, su razinomis.“
Pasak Nijolės, žmonės tokius kepinius labai perka.
„Kaipgi pareisi iš Kaziuko neparsinešęs riestainių? Turim šiandien apie 100 vienetų vėrinukų riestainių. Nežinome, ar iki vakaro turėsime, išpirks. Dabar buvo atėję žmonės, net vainiką iš riestainių padarėme ant kaklo“, – pasakoja Kaziuko prekiautoja.
Moteris teigė tikslaus skaičiaus net negalinti pasakyti, kiek iš viso riestainių mugei kasmet iškepa: „Skaičius labai didelis.“
Nijolė išdavė, kad už plikytų riestainių vėrinuką prašo 2 eurų, o už paprastos tešlos – 1,5 euro.
Pasak prekiautojos, nors Kaziuko mugė kasmet ir labai keičiasi, jai kiniškos prekės visai netrukdo.
„Kaziuko mugė ir pati labai keičiasi. Mugė gražėja ir visai netrukdo kiniškos prekės. Tegul prekiauja žmonės, svarbu, kad neemigruoja, kad rastų savo vietą. Širdį man spaudžia, kad jauni žmonės išvyksta kitur“, – pasakoja Nijolė.
Ne Kaziukas, o turgus?
Jau daugiau nei 20 metų šiaudinėmis skrybėlėmis ir kitokiais iš šiaudų pagamintais dirbiniais prekiaujanti Aušrinė išduoda, kad šiemet ji kaip niekada nusivylusi. Pasak jos, Kaziukas vis labiau tampa įprastu turgumi.
„Kaziukas labai keičiasi. Dabar nebe Kaziukas čia, o paprastas turgus. Mėsos visokios, dešros, duonos. Juk niekada anksčiau nebūdavo tokių dalykų, išeidavome pirštinėmis prekiauti, o dabar žmonės kainų nebeįkanda, prisiperka lenkiškų prekių, kiniškų ir perpardavinėja.
Manau, kad turėtų neleisti tokiems prekiauti. Juk turi būti tikras tautodailininkas, o ne nusipirkti jo pažymėjimą“, – Kaziuko mugės prekeiviais piktinasi Aušrinė.
Tiesa, mūsų akys nukrypsta į šiaudines skrybėles. Moteris iškart mielai paaiškina: „Pagaminti vieną šiaudinę skrybėlę man užtrunka apie pusantros dienos. Tokios skrybėlės kaina – 18 eurų“, – sako prekybininkė.
Paklausta, ar iš šiaudų padarytų dirbinių kainos šiemet keitėsi, prekybininkė neslepia: „Šiemet gal ne, bet jei lygintume su užpernai, tai kilo vienu kitu euru, o gal ir dviem. Juk anksčiau paprašydavo nuleisti kainą – litą nuleisdavai, ir viskas, o dabar kaip yra? Jau eurą reikia nuleisti“, – apie kainų pokyčius kalba Aušrinė.
Perkamiausi – mediniai šaukštai?
Pamatę besibūriuojančius žmones prieiname arčiau, o čia – mediniai šaukštai ir kiti virtuvės įrankiai iš medžio.
„Mažesni šaukšteliai – po 1 eurą, didesni – po 2–6 eurus, viskas priklauso nuo medžio“, – kainas vardija jau daugelį metų mediniais šaukštais ir kitokiais virtuvės įrankiais prekiaujanti Grąžina.
Anot jos, šaukštų populiarumas mugėje – neapsakomas.
„Žmonės labai perka, tikrai daug parduodame. Kiek tiksliai, pasakyti negaliu, niekada neskaičiavau. Gal iš viso – apie šimtą“, – svarstė moteris.
