Kaziuko mugė lankytojus šiemet pasitiko dar aukštesnėmis kainomis nei pernai.
Tie patys gaminiai pabrangę tai puse, tai keliais eurais.
Tautodailininkai ir prekeiviai sakė nieko blogo nematą, kad kainas padidino dviem ar trimis eurais, užmiršdami, kad anksčiau tai buvo 7 ar net 10 litų.
Anksčiau taip branginti prekių niekas nedrįsdavo.
Nors Kaziukas nuo seno buvo mugė, dabar derėtis dažnai neverta, nes dažnas prekybininkas pareiškia, kad daiktą ir taip parduoda vos ne už savikainą.
Prašė tik mažiausių verbų
Kaziuko mugės simbolis – didžiosios verbos – pabrango daugiausia. Jų kaina siekia nuo 5 iki 25 eurų.
Pernai tokios kainavo 4–20 eurų, užpernai – 3–15.
Tiesa, mažiausių verbų kaina išliko tokia pat, kaip praėjusioje mugėje – 2 eurai.
Tad jas pirmieji pirkėjai daugiausia ir pirko užmiršdami, kad 2015-aisiais tokios kainavo tiktai eurą.
Vis dėlto vilnietė Regina, už porą eurų nusipirkusi verbą, neprarado geros nuotaikos.
„Širdis džiaugiasi, kai matai, kiek visko prikurta ir prigaminta, kad lietuviai tokie nagingi“, – sakė Regina, prisimenanti tuos laikus, kai Kaziuko mugė vykdavo Kalvarijų turgavietėje. Nors brangu, Regina mugėje dar įsigijo žuvies, kitokių skanėstų.
Keramika – tikrai nepigu
Molinių ąsočių mugėje rasi ir už 6, ir už 12 ar net 15 eurų. Priklauso nuo dydžio, glazūros, marginimo.
Praėjusiais metais panašūs kainavo 7–10 eurų.
Elenos Aleksejevos ir Dainiaus Strazdo keramika išsiskyrė iš kitų. Abu jie sakė, kad ir kainos skiriasi, puodas gali kainuoti 45 eurus.
Tačiau Vilniaus puodžių cecho atstovai tvirtino, kad tokiam puodui nužiesti reikia daugiau laiko, be to, ir medžiagos juk per metus pabrango.
Tad keramikams buvo svarbi ne tik prekyba, bet ir edukacinė veikla, nes puodus jie gamina laikydamiesi senųjų tradicijų. O kas ieško išskirtinio gaminio, susiras juos.
Linksmi zuikiai užčiaupė
Tik Janina ir Romas Vilimai iš Šumsko (Vilniaus r.) pirmąją mugės dieną neišgirdo iš pirkėjo lūpų: „O, kaip brangu!“
Gal jų pagaminti linksmi ryškiaspalviai Velykų zuikiai neleido ištarti šių žodžių? Pasak R.Vilimo, prekybos sėkmė labai priklauso nuo vietos.
Pernai jie zuikiais prekiavo prie Lukiškių aikštės, šiemet jiems skirta vieta Katedros aikštėje, prie pat varpinės, tikrai geresnė.
O kaina? 40 eurų už didžiausią zuikį. J.Vilimienė tikino, kad tokia buvo ir pernai.
Sutuoktiniai floristai prisipažino net nežiną, kiek žolynų reikia surinkti, kad prikimštum vieną zuikį. Bet tikrai nemažai. O juos dar reikia sudžiovinti, išsaugoti, nudažyti.
Smogė padidintas akcizas?
Ar per metus daug kas pabrango? Kaziuko mugės rengėjas Vytenis Urba sutiko – daug kas kilstelėjo kainas, tačiau jų kosminėmis vadinti nedrįso. Labiausiai jį nustebino alaus kaina.
Už litro plastikinį butelį alaus prekeiviai prašė 3 eurų, jo išgerti pusės litro stiklinė kainavo 2 eurus.
O juk panaši alaus bokalo bare kaina ir žvarbti lauke nereikia. „Atrodo, kad padidintas alkoholio akcizas pirmiausia užklupo Kaziuko mugę“, – juokėsi organizatorius.
Nestebino tik užsieniečių
Vilnonės pirštinės, nelygu raštai, kainavo nuo 10 iki 15 eurų, nors praėjusiais metais mezgėjos daugiausia už jas prašė 10 eurų.
„Siūlai pabrango, mokestis už prekybos vietą nemažas, kelionės taip pat ne už dyką. Užsidirbti juk reikia“, – aiškino iš Lazdijų rajono atkeliavusi Marytė Atkočiūnienė. Mezgėja dar nebuvo pardavusi nė vienos poros pirštinių, bet tikėjosi atsigriebti šeštadienį, kai mugėje bus daugiausia lankytojų.
Tą patį tvirtino ir nuo 2 iki 25 eurų kainuojančiomis pintinėmis prekiaujantis Juozas Makarevičius iš Kazlų Rūdos. Penktadienio lankytojus jis pavadino vaikščiotojais, o štai tikrieji pirkėjai pasirodys antrąją mugės dieną.
Kaip ir kiti prekeiviai, J.Makarevičius sakė, kad laukiamiausi pirkėjai – užsieniečiai. Jie per daug nesidera, perka pintines, kurios, pynėjo žodžiais, pabrango vienu kitu euru.
Derėtis būdavo įprasta
Pirmieji šiųmetės Kaziuko mugės lankytojai pastebėjo, kad prekeiviai nelabai linkę į derybas. Anksčiau buvo galima nusiderėti daugiau.
Daugiau ir prekybininkų, kaip parduotuvėje tiesiog šalia gaminių surašiusių kainas.
Štai prieš ketverius metus už didelį medinį pirties šaukštą drožėjas prašė, perskaičiavus litus dabartiniais pinigais, 87 eurų. Tačiau atkaklus pirkėjas kainą numušė iki 75 eurų.
Pintą skalbinių dėžę, kainavusią 32 eurus, prekeivis atidavė už 29 eurus. Jeigu pintinė pigesnė nei 6 eurai, buvo galima nusiderėti 0,6–0,9 euro.
Net karšto vyno stiklinė, už kurią prekeivis prašė 1,4 euro, galėjo kainuoti mažiau. Tereikėjo netingėti pamalti liežuviu.
Tiesa, ir prieš keletą metų prie kai kurių prekystalių derybų beveik nebūdavo. Nors litras alaus ir tais laikais atrodė brangus – 2,3–2,9 euro. Bet ir šią kainą kai kurie alaus mėgėjai sugebėdavo nusiderėti 0,3–0,6 euro.
Litro giros kaina tada taip pat atrodė pasiekusi aukštumas – 2 eurai. Tačiau viena pardavėja tikino per visas mugės dienas sulaukusi tik dešimties pirkėjų, kurie mėgino nusiderėti. Kiti pirko, buvo patenkinti, kad pardavėja duoda paragauti. Dabar, jeigu pavyksta nusiderėti eurą už keliasdešimt eurų kainuojančią prekę, – tau pasisekė.
Jeigu perka, tai ir prašo daugiau
Gitanas Nausėda
Ekonomistas
„Apie kainų protingumą galima kalbėti iki nukritimo ir kartu nieko nepasakyti. Man atrodo, kad kainos protingos tiek, kiek atitinka pirkėjų srautą. O juk pirkėjų Kaziuko mugėje netrūksta. Bet jeigu medžio drožėjas gali sau leisti stovėti visą dieną ir parduoti tik du šaukštus – ką padarysi.
Vis dėlto man artimesnė strategija – mažesnės kainos, bet daugiau parduotų prekių. Tada net ir emociškai geriau jautiesi, nei žvarbdamas visą dieną ir mėgindamas įpiršti savo gaminius už aukštą kainą.
Tas pat vyksta ir prekybos centruose. Kainas jie didina tada, kai pajunta, kad gali sau tai leisti.“
Ribą užbrėžė kiniškos prekės
Benas Šarka
Aktorius
„Jau daugiau nei penkiolika metų nevažiuoju į Kaziuko mugę. O anksčiau per metus sukurdavau apie dešimt kūrinių, juos iš Klaipėdos ir atsiveždavau į mugę.
Kaziuko mugėje aiškią ribą nubrėžė kiniškos prekės ir juvelyriniai dirbiniai iš Indijos. Kai jie atsirado ir išplito, mugė tapo nebe tokia. O anksčiau net garsūs dailininkai bent po vieną paveikslą į mugę atsinešdavo. Nebūtinai jie siekdavo parduoti, užsidirbti. Tiesiog tai buvo puiki vieta susitikti su draugais, pažįstamais.
„Reikia – darys ir iš šūdo“, – sakydavo vienas mano pažįstamas. Manau, kad šie žodžiai tinka ir dabartinei Kaziuko mugei. O juk reikėtų alternatyvos, kad Kaziuko mugėje vietos rastų tikri kūrėjai. Galbūt jie baiminasi idėjų vagių? Nežinau.
Pastebėdavau, kad kai kas mėgina daryti panašiai kaip aš, bet širdgėlos nejaučiau. Vis prisimindavau Eimunto Nekrošiaus priesaką: „Neelgetauk.“
Linksmins gausybė atlikėjų
Šeštadienį Katedros aikštėje renginiai prasidės 12 val. 18 val. 40 min. į ją įžengs žonglieriai, ekvilibristai, kojūkininkai. 20 val. 40 min. – Vido Bareikio koncertas. Sekmadienį linksmybės – nuo 11 val.
Arkikatedroje šeštadienį 12 val. 30 min. prasidės Šv.Kazimiero atlaidų mišios, o sekmadienį tuo pat metu bus meldžiamasi mugės dalyvių intencijomis.
Rotušės aikštėje šeštadienį 12 val. koncertuos Grigiškių kultūros centro meno saviveiklos kolektyvai. 16 val. 30 min. į sceną žengs folkloro ansamblis „Vilniaus dzūkuliai“, 17 val. – instrumentinio folkloro grupė „Vydraga“. Nuo 18 val. – Kaziuko kinas LED vaizdo ekrane.
Sekmadienį 12 val. gros Vilniaus tradicinė kapelija „Ratilai“, 12 val. 30 val. – dainų ir šokių ansamblis „Siaudelė“.
Prie Nacionalinio dramos teatro šeštadienį 11 val. – gatvės cirkas „Le Artist“, 17 val. linksmins Vilniaus universiteto folkloro ansamblio „Ratilio“ instrumentinė grupė.
Lukiškių aikštėje sekmadienį nuo 10 val. vyks didžiausios klumpės pristatymas.
Sekmadienį 13 val. 30 val. nuo Lukiškių aikštės Gedimino prospektu į Rotušės aikštę pajudės teatralizuotos eitynės.
