63 metų pensininkas įrodė, kad elektrą tiekianti bendrovė ESO yra neteisi, nes naudojasi jo žeme neatlygintinai. Tai neskundžiama nutartimi patvirtino Lietuvos aukščiausiasis teismas (LAT).
Todėl užsispyrėlis pakilo į paskutinę ataką – teisme nori priversti elektros ir dujų tiekėjus sumokėti už naudojimąsi nuosavybe.
Konstituciją kone atmintinai išmokęs P.Šonta neabejoja – netrukus pasieks galutinę pergalę.
Tai būtų prasta žinia bendrovei ESO, nes įkandin kelią pramynusio užsispyrėlio gali nusidriekti milžiniška eilė norinčiųjų atlygio už naudojimąsi jų žeme. „Būsiu žmogus, kuris perrašė istoriją“, – tvirtino P.Šonta.
Pateikė ultimatumą
Joniškio rajono Priešginių kaime nedidelį 1,74 hektaro ūkį turėjęs P.Šonta būtų ramiai ūkininkavęs, bet jam įsipyko nesibaigiantys elektrikų vizitai. Po jų ūkininkui kaskart tekdavo paplušėti, kol išlygindavo sunkiasvore technika išvažinėtus laukus.
P.Šontos kantrybė trūko 2006 m. pabaigoje, kai tuometės bendrovės Vakarų skirstomųjų tinklų (VST) darbuotojai vėl pasivažinėjo jo žeme. Mat ūkininko sklype yra elektros pastotė ir net 19 elektros stulpų.
Dėl išvažinėtų laukų triukšmą sukėlęs vyriškis iškėlė VST ultimatumą: pareikalavo mokėti nuomą už naudojimąsi žeme arba iškelti visus stulpus ir pastotę. Priešingu atveju P.Šonta pagrasino nebemokėti už elektrą.
Ginčas virto tikru karu
Atsakymo ilgai laukti nereikėjo: 2007 metų sausio viduryje atvažiavo įmonės atstovai ir nutraukė elektros tiekimą P.Šontos sodybai. Oficiali priežastis – 16,92 euro skola.
Ginklą ir medžiotojo bilietą turintis ūkininkas viešai pareiškė ginsiąs savo nuosavybę ir neleisiąs svetimiems asmenims čia šeimininkauti. Po šio pareiškimo į sodybą suvirto gamtosaugininkai.
Tada užsispyrėlis ėmė teisiniais būdais kovoti su visais – į teismą padavė ir jo sodybą krėtusius gamtosaugininkus, ir elektros tiekėją, ir nemokamą teisinę pagalbą teikiančią instituciją.
Taip kivirčas virto karu – 56 bylomis, iš kurių net aštuonios iškeliavo į Strasbūro teismą.
„Pavyko pasiekti, kad valstybės apmokamą nemokamą teisinę pagalbą gaunantis žmogus galėtų pasirinkti bet kurį Lietuvos advokatą, o ne tik iš savo gyvenamosios vietos“, – sakė P.Šonta.
Pateikė milžinišką ieškinį
Prieš dvejus metus LAT teisėjų kolegija konstatavo, kad niekam nevalia neatlygintinai naudotis svetima nuosavybe.
Tačiau P.Šontos ieškinį dėl patirtos turtinės ir neturtinės žalos nagrinėję žemesnės instancijos teismų teisėjai sugebėjo nuklysti nuo suformuotos teisinės praktikos.
Todėl užsispyrėliui dar kartą teko įrodyti, kad gindamas savo nuosavybę jis yra teisus. Prieš kelias dienas priimtoje galutinėje ir neskundžiamoje LAT nutartyje tai dar kartą patvirtinta. Nenagrinėtas liko tik ieškinys dėl žalos atlyginimo.
Visas santaupas bylinėjimuisi išleidęs ir į skolas įklimpęs P.Šonta yra pateikęs didžiulį ieškinį – kiekvieną mėnesį be elektros įvertino daugiau kaip 6 tūkstančiais eurų.
„Tokią algą gauna monopolinės įmonės vadovai“, – sakė pensininkas, patirtą žalą įvertinęs per 700 tūkst. eurų.
Turtinę žalą P.Šonta įvertino mažiau – 443,43 euro per metus už kiekvieną stulpą.
Ūkininkas apskaičiavo, kad dėl vieno elektros stulpo praranda arą žemės.
Kad žemės savininkai patiria papildomų išlaidų, patvirtino ir kelios valstybinės institucijos.
Žemės ūkio ministerijos iniciatyva sudaryta darbo grupė apskaičiavo, kad dėl vieno elektros stulpo žemės savininkas per metus patiria nuo 23 iki beveik 30 eurų išlaidų.
Dėl kompensacijos – dar neaišku
Pasak bendrovės ESO atstovo Martyno Burbos, įmonė neseniai gavo LAT nutartį, tad dar neturėjo galimybės išsamiai susipažinti su joje išdėstytais argumentais ir motyvais. Tad kol kas nėra priimta ir sprendimų dėl tolesnių veiksmų.
ESO teigimu, LAT sprendimas šiame ginče nėra galutinis – byla grąžinta pakartotinai nagrinėti žemesnės instancijos teismui.
„Pabrėžiame, kad LAT nepriteisė P.Šontai kompensacijos ar nuostolių už įstatyminį servitutą. Šis klausimas pakartotinai bus nagrinėjamas Vilniaus apygardos teisme, kaip nurodė LAT, įvertinus visas su konkrečia situacija susijusias faktines aplinkybes“, – teigė ESO atstovas.
Bendrovė tvirtino, kad statant naujus elektros įrenginius visada tariamasi su žemės savininkais dėl naudojimosi jų žemės sklypais, kaip yra nustatyta nuo 2004 metų galiojančiose Elektros energetikos įstatymo nuostatose.
„Be to, skola, dėl kurios klientui buvo nutrauktas elektros energijos tiekimas, buvo gerokai didesnė, nei nurodyta. Šiuo metu elektros energijos tiekimo nutraukimą kaip kraštutinę priemonę taikome tik tuo atveju, kai su skolingu klientu nepavyksta pasiekti geranoriško ir taikaus susitarimo, o skola yra didesnė nei 150 eurų“, – teigė M.Burba.
