D.Grybauskaitė, viešėdama Šalčininkų rajone, iš Didžiosios
Britanijos prieš 17 metų grįžusio Evaldo Masevičiaus ūkyje,
tikino išgirdusi net kelis sėkmingus reemigravusiųjų pavyzdžius,
įrodančius, kad ir Lietuvoje galima užsidirbti.
„Laimė ne piniguose ir ne politinėse deklaracijose, o
realiuose veiksmuose. Matome pavyzdžių – čia susirinko septyni
pavyzdžiai, kurie patys apsisprendė grįžti į Lietuvą. Jų
manymu, Lietuvoje galima uždirbti ir daugiau, bendruomenė yra sava,
giminės, gyvenimo kokybė yra geresnė, palyginti su daugeliu
šalių. Laikas grįžti dabar todėl, kad tuščios vietos nebūna,
ją užims kiti. Konkurencija net ir grįžus yra didžiulė“, –
po pokalbio su buvusiais emigrantais žurnalistams sakė prezidentė.
D.Grybauskaitė taip pat susitiko su kitais verslą įkūrusiais
buvusiais emigrantais: Modestu Vitkausku, įkūrusiu atostogų namus
Druskininkuose, Tomu Kairiu, Anykščių rajone atidariusiu
vandenlenčių parką.
Prezidentė pabrėžė, kad nors Ūkio ministerija ir siekia
informuoti išvykusius Lietuvius apie galimybes grįžti ir
įsitvirtinti Lietuvoje, valstybė turėtų teikti daugiau pagalbos ir
informacijos atvykstantiesiems. Anot jos, net paskelbus apie būsimą
vizitą į buvusio emigranto įmonę į Prezidentūrą kreipėsi
devyni lietuviai, šiuo metu gyvenantys Norvegijoje.
Septyni Norvegijoje dirbantys staliai norėtų grįžti, bet
nežino, kokia Lietuvoje mokestinė sistema, nes yra išvykę daugiau
nei dešimtmetį.
„Reikėtų sukurti vieno langelio ne įstaigą, o struktūrą,
kad žmonėms galėtų ir išaiškinti, ir pateikti analitiškai,
sutrumpintai informaciją, kokie mokesčiai, kaip įsikurti, kaip su
gyvenamuoju plotu, vaikų darželiais, mokyklomis – tokią
informaciją pateikti, kad būtų lengviau grįžti mūsų
žmonėms“, – teigė ji.
„O verslą tikrai Lietuvoje daryti galima, kol dar yra vietos,
tikrai visus prašau skubėti“ – ragino D.Grybauskaitė.
Pats E.Misevičius sako Didžiojoje Britanijoje dirbęs
septynerius metus, iki 2000-ųjų. Jis sakė užsienyje dirbęs visus
„juodus darbus“ – nuo daržovių ravėjimo iki darbuotojų
priežiūros. Šiuo metu E.Masevičiaus bendrovėje Sakalų kaime
dirba 71 žmogus. Anot verslininko, atlyginimas priklauso nuo darbo
našumo, tačiau dalis darbuotojų esą sugeba uždirbti „iki 1000
eurų“.
Verslininkas sako, kad sprendimą grįžti į Lietuvą priėmė
visa šeima.
„Pamatėme, kad galėtumėme kažką padaryti ir čia.
Pamatėme, kad yra niša, kurią galime pabandyti užpildyti, –
paaiškino jis. – Valdžia tikrai neprivers dirbti, jie tik gali
pasiūlyti dirbti. O dirbti reikia bet kam – ar dirbi Anglijoje, ar
Lietuvoje. Jei dirbsi Lietuvoje lygiai taip pat, kaip Anglijoje,
turėsi du kartus daugiau, nei ten. Bet tu patirsi didžiulį
malonumą.“
Statistikos departamentas neseniai paskelbė, kad pernai iš
Lietuvos emigravo per 50 tūkst. žmonių, o per pirmus du šių metų
mėnesius – beveik 14 tūkst. gyventojų. Ekspertų teigimu,
emigraciją labiausiai skatina maži atlyginimai ir socialinė
nelygybė.