Pradėjus tiksėti dviems metams „Brexit“ derybų, Lenkija, Didžiosios Britanijos skyrybų su Europos Sąjunga (ES) kontekste atrodo pažeidžiama labiau už kitas valstybes.
Lenkija gauna daugiausia ES paramos ir daugiausia šios šalies piliečių emigruoja dirbti į kitas valstybes. Provincijos oro uostų laukimo salės – vieta, kur šie du dalykai susipina.
Šio oro uosto renovacijai ES skyrė 31 milijoną eurų. Jis aptarnauja dalį iš beveik milijono lenkų, kurie dirba ir gyvena Britanijoje. Lenkai čia sudaro trečdalį ES piliečių, atvykusių čia gyventi.
Dabar kyla dvejonių ne tik dėl tokių imigrantų statuso Britanijoje, bet ir dėl ES pinigų, kuri, bendriją palikus Jungtinei Karalystei, jų turės tikrai mažiau.
„Savaime suprantama, kad „Brexit“ mums yra labai svarbu. Jei nepasiseks, tai pakenks vidinei rinkai, be to tikriausiai bus sunkiau tvarkytis su mūsų rezidentų klausimais“, – sakė Užsienio reikalų ministro pavaduotojas Konradas Szymanskis.
„Brexit“ atėjo pačiu nepatogiausiu laiku Lenkijai. Nacionalistinė šalies vyriausybė Briuselyje yra vis labiau izoliuota po savo bandymų išstumti ES prezidentą Donaldą Tuską, anksčiau buvusį Lenkijos premjeru. Tuo pačiu metu šalis savo ekonomiką nuo lėtėjimo gelbėja būtent ES lėšomis.
Nuo 2004 metų, kai Lenkija prisijungė prie ES, bus išleista daugiau kaip 250 milijardų eurų. Lyginant tai su dabartiniu dolerio kursu, tai didesnė suma, nei pagal Maršalo planą buvo skirta Vakarų Europai atstatyti po Antrojo pasaulinio karo.
Lenkijoje rinkimus laimėjusi partija „Teisė ir teisingumas“ teigia, kad po „Brexit“ norėtų matyti ne sustiprėjusią, o nusilpusią ES institucionalizaciją. Ministrė pirmininkė Beata Szydlo pernai ES apkaltino grasinimais Lenkijos nepriklausomybei, po to kai ES pareigūnai jos pasiteiravo, kodėl ji nesilaiko aukščiausio teismo įpareigojimų.
Tai grasina tuo, kad Lenkijos 477 milijardų dolerių ekonomika gali likti nuošalyje. „Didžiausia Lenkijos sėkmė yra ne tai, kiek ES lėšų šalis įsisavino, bet kaip jos ekonomika atsidarė ir išlošė iš bendros rinkos. Jei kitos ES valstybės pradės gilinti savo santykius be Lenkijos, mes tikrai pralošime“, – kalbėjo buvęs šalies finansų ministras Miroslawas Gronickis.
Vėliausiai patvirtintas ES biudžetas turi tęstis iki 2020 m. Kalbos dėl „Brexit“ turėtų būti baigtos 2019 m. kovą ir Lenkija visą šį procesą stebės atidžiai.
ES finansinė parama praturtino Lenkiją – per dešimtmetį gyventojų perkamoji galia padvigubėjo. Ekonomikos augimas pakilo iki 3,9 proc. 2015 m., bet pernai sumažėjo iki 2,8 proc.
ES pinigus Lenkija naudojo viskam – nuo kelių tiesimo iki vandens pramogų parkų, nuo baseinų iki oro uostų. Tiesa, algos Lenkijoje taip ir liko trečdaliu mažesnės nei Britanijoje ir kol kas nesimato galimybių, kad emigrantai grįš į Lenkiją.
Pati Britanija teigia, kad nori kuo greičiau sutarti dėl ES valstybių piliečių padėties Britanijoje ir britų Europos Sąjungoje.
Tiesa, neaišku kuo viskas baigsis. Kalbama, kad Vokietija sieks, kad Britanija sumokėtų ES, o Europos komisija teigia, kad ES iš Britanijos gali paprašyti ir 60 milijardų eurų.
Olsztyno-Mazury oro uostas, kurio skrydžiai jungia Lenkiją su Didžiąja Britanija, turi savo strategiją. Nuo liepos oro uostas pradės siūlyti naujus skrydžius į Norvegiją, nors atstovybė nesitiki, kad populiarumu jie pralenks Anglijos kryptis.
„Pernai išskraidinome 50 tūkst. keleivių, šiemet jų bus 100 tūks. ir skaičiai toliau auga“, – kalbėjo oro uosto atstovas.
Parengė Gintarė Valentinaitienė