Rūpinasi, kad žvejai grįžtų ne tuščiomis

Jūrose ir vandenynuose – žvejybos kontrolė, ežeruose ir upėse gausinami žuvų ištekliai. Kam viso to reikia? Atsakymas gana paprastas – kad žmonės nepristigtų maisto.

5300 tonų šiaurinių žydrųjų merlangų vasarį Nyderlanduose buvo iškrauta iš Lietuvos žvejybos laivo „Margiris“. Šis milžiniškas traleris sulaukia daug dėmesio ir iš aplinkosaugos organizacijų, ir iš žvejybą kontroliuojančių institucijų.<br>Bendrovės nuotr.
5300 tonų šiaurinių žydrųjų merlangų vasarį Nyderlanduose buvo iškrauta iš Lietuvos žvejybos laivo „Margiris“. Šis milžiniškas traleris sulaukia daug dėmesio ir iš aplinkosaugos organizacijų, ir iš žvejybą kontroliuojančių institucijų.<br>Bendrovės nuotr.
Ypač daug dėmesio skiriama retoms, nykstančioms ir vertingoms žuvų rūšims.<br>Bendrovės nuotr.
Ypač daug dėmesio skiriama retoms, nykstančioms ir vertingoms žuvų rūšims.<br>Bendrovės nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Audronė Urvelytė

Apr 5, 2017, 8:00 AM, atnaujinta Apr 13, 2017, 6:51 PM

5300 tonų. Tiek šaldytų šiaurinių žydrųjų merlangų vasario viduryje buvo iškrauta iš Lietuvos žvejybos laivo „Margiris“, prisišvartavusio Eimeideno (Ijmuiden) uoste Nyderlanduose. Šis laivas – antras pagal dydį pasaulyje žvejybos traleris. Tad neverta stebėtis, kad jis sulaukia daug dėmesio ir iš aplinkosaugos organizacijų, ir iš žvejybą kontroliuojančių institucijų.

Kiek iškrauta žuvų pakuočių? Koks jų svoris? Ar teisingai jos paženklintos? Ar produktų kiekis sutampa su žvejybos žurnalo duomenimis?

Tai – klausimai, į kuriuos atsakymus surašė ir Nyderlandų žvejybos inspektoriai, ir Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Žvejybos stebėsenos ir kontrolės skyriaus pareigūnai – iškraunant šį laivą buvo atliekamas jungtinis patikrinimas.

Stebi kiekvieną laivą

Tokia žvejybos laivų kontrolė vyksta nuolat, mat pasaulyje žuvų ištekliai mažėja – jie nėra begaliniai. Todėl ir jūrose, ir vandenynuose sugaunamam žuvų kiekiui valdyti kasmet yra nustatomos kvotos – tam tikrų rūšių žuvų kiekis tonomis tam tikroje žvejybos akvatorijoje.

Atsižvelgiant į mokslininkų rekomendacijas, žvejybos kvotos perskaičiuojamos kasmet. Tai daryti būtina, kad vandens telkiniuose žuvų kiekis būtų optimalus – kad jų nebūtų nei per mažai, nei per daug.

Pasak Žuvininkystės tarnybos Žvejybos stebėsenos ir kontrolės skyriaus vedėjo Tomo Kazlausko, ES jūrinėms valstybėms kvotos skirstomos kiekvienai žuvų rūšiai ir tam tikroje žvejybinėje akvatorijoje. Savo ruožtu valstybės tas kvotas paskirsto žvejybos įmonėms, atsižvelgdamos į ankstesnių metų laimikius.

„Lietuvos laivai, be Baltijos jūros, žvejoja įvairiose akvatorijose – Šiaurės jūroje, į vakarus nuo Škotijos ir Airijos esančiose jūrose, šiaurės vakarų bei rytinėje Atlanto dalyse, ties Šiaurės Vakarų Afrikos krantais, Pietų Ramiajame vandenyne.

Kad kvotos nebūtų viršytos – kad būtų žvejojama tausiai, regionuose nustatomos ir skirtingos žvejybos taisyklės. Pavyzdžiui, kad nebūtų pažeisti koralai, tam tikrose zonose negalima naudoti dugninių įrankių“, – aiškino T.Kazlauskas.

Žuvininkystės tarnybos Žvejybos stebėsenos centras turi įvairių kontrolės priemonių, kurios seka žvejybos laivus, – palydovinių, laivus sekančių sistemų, elektroninių žuvų sugavimo ir registravimo sistemų, pirminio pardavimo kontrolės sistemų.

Taip pat sumuojamas kasdien sugaunamų žuvų kiekis tam tikruose regionuose – užtikrinama, kad būtų laikomasi kvotų.

„Žvejybai tolimosiose jūrose kontroliuoti inspektoriai išplaukia į kelias savaites trunkančias misijas. Tokiais atvejais kelių valstybių specialistai dirba kartu. Jie tikrina laivus regioninių žvejybos valdymo organizacijų kontroliuojamuose konvenciniuose (tarptautiniuose) rajonuose“, – sakė T.Kazlauskas.

Kadangi žvejybos veikla yra tarptautinė, inspektoriams būtina bendradarbiauti. Pavyzdžiui, jei Lietuvos žvejybos laivas iškraunamas Danijoje, patikrą atlieka šios šalies pareigūnai. Bet būna ir bendrų patikrų, kuriose dalyvauja ir Lietuvos žvejybos inspektoriai.

Laikas ir įrankiai

„Žuvys migruoja, o paskui jas migruoja ir laivynas. Pavyzdžiui, menkės pavasarį gaudomos Lenkijos akvatorijoje, vasaros pradžioje – Danijos. Tačiau liepą ir rugpjūtį, kai žuvys neršia, žvejoti apskritai draudžiama“, – užsiminė T.Kazlauskas.

Vis dėlto ne visada yra grėsmių, kad laivynas pereikvos žvejybinius išteklius – kvotas. Pavyzdžiui, menkių kvota, skirta mūsų šaliai Baltijos jūroje, yra tokio dydžio, kad net neišnaudojama.

„Tačiau tai nereiškia, kad žvejų nereikia kontroliuoti. Pasikeitė ir tam tikri reikalavimai. Anksčiau buvo reikalaujama surūšiuotas mažesnes, nei nustatytas dydis, Baltijos jūros menkes paleisti atgal į jūrą.

Atlikus mokslinius tyrimus tokio reikalavimo atsisakyta, nes paaiškėjo, kad paleistos žuvys – mažai gyvybingos. Tuomet Europos Komisija priėmė sprendimą, kad šias žuvis reikia gabenti į krantą ir surūšiavus jas parduoti tik pašarų gamybos įmonėms. Tačiau dėl tokių reikalavimų apskaitos kontrolė nepasikeitė – ji liko labai griežta“, – aiškino ŽT Žvejybos Baltijos jūroje kontrolės skyriaus vedėjas Erlandas Lendzbergas.

Žvejybos įrankiai taip pat turi būti selektyvūs, t.y. skirti tiktai didelėms žuvims sugauti. Tad dar viena inspektorių misija – stebėti, ar žvejai naudoja tinkamos konstrukcijos ir parametrų tinklus.

Lietuvos stiprybės

Pasak E.Lendzbergo, išskirtinė mūsų šalies savybė – žvejybos kontrolė yra ypač stipri. Tvarkoma labai griežta apskaita – kiek žvejybos laivas sugavo žuvų, kiek iškrovė, kiek pardavė. Iš didelių laivų informacija surenkama dar jiems esant jūroje.

Apskritai Žuvininkystės tarnybos žvejybos inspektoriai ne tik tikrina žvejybos laivus jūroje bei uoste, bet ir stebi juos pasitelkę palydovines sistemas. Neretai bendradarbiaujama ir su Karinėmis oro pajėgomis – to prireikia, kai stebėsena atliekama iš oro.

Taip pat, siekiant užtikrinti skaidrumą, Žuvininkystės tarnyboje yra du su kontrole susiję skyriai. Kontroliuoti žvejų siunčiami pareigūnai iš skirtingų skyrių. Taip išvengiama piktnaudžiavimo tarnyba atvejų.

Vienas skyrių – Klaipėdoje – yra atsakingas už žvejybos kontrolę Baltijos jūroje. Kitas – Vilniuje, atsakingas už laivų stebėjimą tolimuosiuose žvejybos regionuose: kontrolė atliekama pasitelkus ryšio priemones ir vykstant į misijas. Pastarojo žinioje – ir informacinės sistemos, kurios naudojamos vykdant žvejybos kontrolę, jos nuolat yra tobulinamos. Be to, atliekama ir vidaus kontrolė – prevencinė veikla.

Žuvininkystės kontrolės inspektoriai mokomi pagal tarptautinę standartizuotą programą, – visi jie turi ES inspektoriaus statusą ir nuolat kelia kvalifikaciją.

Europos Komisija, atlikusi išsamų vertinimą, pripažino, kad šiuo metu Lietuvoje esanti žvejybos kontrolės administracinė struktūra yra tinkama.

Gausinama žuvų ir vėžių

Jūrose ir vandenynuose žuvų išteklius valstybės valdo kvotomis. O vidaus vandenyse? Jeigu juose nebūtų gausinama žuvų, juk žvejai dažnai namo grįžtų tuščiomis.

„Tad Žuvininkystės tarnybai teisės aktai yra nustatę dar vieną pareigą – rūpintis tuo, kad ežeruose ir upėse žuvų būtų pakankamai. Kadangi Lietuvoje dauguma vandens telkinių yra valstybiniai, rūpintis žuvų gausa ir yra patikėta valstybinei įstaigai“, – teigė Žuvininkystės tarnybos direktorė Indrė Šidlauskienė.

Pasak Žuvininkystės tarnybos Žuvivaisos skyriaus vedėjo Valdo Gečio, aplinkinėse šalyse situacija yra panaši. Lenkijoje, Čekijoje, Ukrainoje ar Baltarusijoje tuo taip pat rūpinasi valstybė – atitinkamos žuvininkystės institucijos, institutai.

„Rengiame žuvų veisimo projektus ir deriname juos su Aplinkos ministerija ir mokslininkais. Tai padarius dokumentas virsta vienų metų planu. Atsižvelgiant į jį žuvų jaunikliai suleidžiami į valstybinius vandens telkinius. O privačiuose telkiniuose tuo rūpinasi jų savininkai“, – aiškino V.Gečys.

Kasmet maždaug 20 rūšių žuvų jauniklių suleidžiama į 100–120 ežerų ir į 60–65 upes, taip pat į Kuršių bei Kauno marias.

„Jei tai būtų daroma spontaniškai, nebūtų naudos, nes, suleidus jauniklius, būtina atlikti tyrimus, ar žuvys prigijo, ar tai veiksminga. Tai nuoseklus, nuolatinis procesas. Ištekliai iš karto neatkuriami – stebima, ar pakanka žuvų telkinyje, ar dar reikia jų kiekį didinti“, – kalbėjo V.Gečys.

Dar vienas Žuvininkystės tarnybos rūpestis – vėžių išteklių atkūrimas bei gausinimas. Yra veisiami plačiažnypliai vėžiai, o siauražnypliai perkeliami iš gausiais jų ištekliais pasižyminčių telkinių į jų stokojančius.

„Ypač daug dėmesio skiriama retoms, nykstančioms ir vertingoms žuvų rūšims. Kai kurių jų reproduktoriai gaudomi natūraliuose vandens telkiniuose, kai kuriuos augina ŽT. Šiuo atveju ypač praverčia ilgalaikis tarptautinis bendradarbiavimas“, – sakė I.Šidlauskienė.

Visa tai jau duoda regimų rezultatų. Vandens telkiniuose jau yra pakankamai sterkų, lašišų, šlakių, margųjų upėtakių. Pavyzdžiui, lašišos jau išbrauktos ir iš Raudonosios knygos, tad žvejams suteikiama leidimų šioms žuvims žvejoti.

„Apskritai jau esame tiek pažengę, kad galime pagelbėti ir kaimynams, pavyzdžiui, parduodame lašišų ikrų. Kol kas tik nepasiekėme to lygio, kad lašišų ištekliai savaime atsikurtų. Įtakos tam turi ir gamtos pokyčiai, ir žvejyba“, – sakė V.Gečys.

Valstybiniu lygiu atkuriant išteklius išsaugoma ir biologinė įvairovė: žuvų rūšių populiacija gausinama.

„Kad ir kuo rūpinamės, viskas juk skirta gamtai ir žmogui“, – priminė V.Gečys.

Veikla neatsiejama ir nuo laboratorinių tyrimų

– Žuvų poreikis – didelis, bet jų ištekliai visame pasaulyje mažėja. Ieškant priežasčių, darančių jiems neigiamą įtaką, atliekama daugybė tyrimų, eksperimentų, Lietuvoje – taip pat. Tačiau šiems tyrimams atlikti reikia ir tam tikrų sąlygų.

– Klaipėdoje, Kopgalyje, pernai buvo modernizuota Žuvininkystės tarnybos Mokslo ir tyrimų skyriaus jūrinės žuvininkystės ir akvakultūros laboratorija. Ji aprūpinta modernia įranga ir yra atvira mokslininkams, studentams, verslininkams. Ją sudaro trys pagrindinės dalys: akvakultūros, eksperimentinės ekologijos ir molekulinės biologijos.

– Analogiškos kompleksinės infrastruktūros nėra visame pietrytiniame Baltijos jūros regione. Laboratorijoje esančios eksperimentinės sistemos yra pritaikytos dirbti tiek gėlo, tiek druskingo Baltijos jūros vandens aplinkoje.

– Laboratorija Žuvininkystės tarnybos darbuotojams padeda veiksmingai atlikti tarptautinius įsipareigojimus – rinkti ir analizuoti žuvininkystė duomenis ir juos pateikti atsakingoms institucijoms, tarptautinei bendruomenei.

– Joje sukurtos puikios sąlygos plėtoti taikomuosius ir eksperimentinius jūrinės ekologijos, žuvininkystės ir akvakultūros tyrimus, kurti naujas žuvų auginimo technologijas, teikti rekomendacijas, konsultacijas suinteresuotiems asmenims bei institucijomis ir, žinoma, pritaikyti Žuvininkystės tarnybos veikloje.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.