Maždaug 84 proc. Narvos gyventojų yra rusakalbiai. Dauguma jų dirba elektrinėse, kurios sudaro „Eesti Energia“ energijos gamybos grupę. „Balti“, „Eesti“ ir Auverės elektrinės per metus pagamina daugiau nei 8 TWh elektros energijos.
Vis dėlto pertvarkant ir atnaujinant elektrines darbo neteko nemažai Narvos gyventojų. Per pastaruosius penkerius metus šiame trečiame pagal dydį Estijos mieste gyventojų sumažėjo maždaug penktadaliu – iki 60 tūkstančių.
Panašaus likimo miestai
Visagino patirtis – panaši. Ignalinos atominė elektrinė buvo uždaryta maždaug prieš 7 metus. Per tą laiką joje dirbusių Visagino gyventojų skaičius susitraukė trečdaliu.
Uždarius elektrinę be darbo liko per 2 tūkst. žmonių. Tie, kurie nebuvo sulaukę pensinio amžiaus, išvažiavo į Rusiją, jų šeimos – irgi. Statybos įmonės taip pat arba bankrutavo, arba perkėlė verslą į kitus miestus. Tad dar per tūkstantį jose dirbusių žmonių liko be jokių pajamų.
Tačiau, anot visaginiečių, darbo stygius nėra vienintelė problema. Uždarius elektrinę nebeliko ir pigios šilumos. Pavyzdžiui, už Visagine esančio 65 kv. metrų buto šildymą žiemos mėnesiais žmonės dabar moka apie 270 eurų, o prieš kelerius metus – keliskart mažiau.
Dirba tryliktus metus
Netoli Narvos miesto esanti Auverės elektrinė – naujausia iš visų elektros gamybos įmonių, priklausančių „Eesti Energia“ grupei. Ji pradėta statyti 2011 m., o prie tinklo prijungta 2016 metais.
Pagrindinis Auverės elektrinės kuras yra Estiją garsinantys iškastiniai naftos skalūnai.
„Gyvenu Jehvio mieste, tad kasdien įveikiu 45 kilometrų kelią nuo namų iki elektrinės“, – sakė 34 metų Jelena Derbneva. Ji Auverės elektrinėje dirba komunikacijos specialiste.
Pokalbio su Jelena susitikome po pietų, kai iš įmonės valgyklos išėjo paskutiniai elektrinėje dirbantys žmonės.
„Čia aš pavalgau ir už 1,5 euro. Vyrams, tikėtina, reikia sotesnio maisto, todėl jie pietums išleidžia maždaug 2–2,5 euro. Pavyzdžiui, sriuba kainuoja 0,85 euro. Ne tiek ir mažai“, – pratarė J.Derbneva.
„Eesti“ įmonėje ji dirba nuo 2004 metų. Per tą laiką spėjo ūgtelėti du jos vaikai. Vyresnėlis sūnus jau žingsniuoja į mokyklą, mažoji dukra – į vaikų darželį.
Pinigus tenka skaičiuoti
Kiek maždaug J.Derbnevos šeima skiria pinigų per mėnesį būtinosioms išlaidoms?
„Tiksliai nė nežinau, – šyptelėjo moteris. – Už komunalines paslaugas sumoka vyras. Žiemą joms tekdavo atseikėti apie 200 eurų.
Vis dėlto mūsų pajamos tokios, kad negalime imti ir lengva ranka švaistytis pinigais. Juk visada norai pranoksta pajamas, todėl skaičiuojame.
Pavyzdžiui, kol vaikai maži, nesukame galvos dėl atostogų kur nors užsienyje.
Turime sodybą prie ežero, tad kol kas mums nėra geresnio poilsio nei joje“, – sakė J.Derbneva.
O štai išlaidos maistui priklauso nuo to, ar kartu į parduotuvę eina vaikai.
„Jei apsiperkame su vaikais, visada piniginė greičiau ištuštėja. Juk jų rankos nevaldomai tiesiasi saldainių link. Bet jei į parduotuvę einu viena, kasdieniams produktams pakanka ir 15 eurų. Pietus pavalgau darbe, sūnui mokykloje pietūs taip pat yra nemokami.
Paprastai apsiperku kas antrą dieną, todėl tas pirkinių krepšelis nėra sunkus. Pavyzdžiui, litras estiško „Alma“ pieno plastikiniame maišelyje kainuoja apie 0,62 euro, sviestas kainuoja apie 1,15 euro“, – kalbėjo J.Derbneva.
Galima palyginti: Lietuvoje vidutinė litro 3,5 proc. riebumo pieno kaina sukasi apie 0,7–0,9 euro, sviesto – apie 1,2–1,55 euro.
O štai kirpykloje Jelena palieka 15 eurų – tiek kainuoja moteriškas kirpimas.
Tokia pat šios paslaugos kaina yra ir Tauragės centre esančioje kirpykloje. Vilniuje moteriškėms tenka išleisti ir 20 eurų.
Persekioja nedarbas
„Mano šukuosenai pakanka ir 6 eurų“, – nusijuokė pokalbį nugirdęs Vladimiras Katkovas.
Jis – inžinierius, vadovaujantis „Eesti“ elektrinės Procesų derinimo skyriui.
V.Katkovas gimė Rusijoje. Į Estiją tėvai persikėlė 1962-aisiais, kai jam buvo dešimt metų.
Narvoje V.Katkovas apsigyveno 1986-aisiais, kai įgijęs inžinieriaus diplomą pradėjo dirbti Baltijos elektrinėje, esančioje vos 5 kilometrai nuo Narvos.
„O štai nuo 2012 metų dirbu čia, „Eesti“ elektrinėje. Ji – gerokai naujesnė. Baltijos elektrinė buvo pastatyta 1952-aisiais, o dabar iš 12 blokų joje teveikia du.
Rengiantis ją uždaryti ir mažinant energijos gavybą prieš penkerius metus dalis žmonių buvo perkelti į „Eesti“ įmonę, dalis išėjo į pensiją, dalis buvo atleisti.
Taigi socialiniai sukrėtimai, kurių netrūko Visagine, neaplenkė ir mūsų“, – kalbėjo V.Katkovas.
Pasak jo, apskritai Narvoje nedarbas yra gana didelis. Žmonės, kurie neteko darbo pertvarkant tokias dideles įmones kaip Baltijos elektrinė ar tekstilės manufaktūra „Kreenholm“ , sunkiai jo ieškojosi.
„Koks oficialus nedarbo procentas Narvoje, nežinau. Bet kalbuosi su kaimynais, pažįstamais. Tad drįsčiau teigti, kad darbo neturi kas penktas ar šeštas žmogus.
Daug kas jo ieško kitur. Vieni išvažiuoja į Taliną, kiti – į Suomiją, treti – į Rusiją arba Vakarų Europą. Visi traukia ten, kur yra galimybių dirbti ir užsidirbti“, – kalbėjo Vladimiras.
Elektrinės, skalūnų kasybos šachtos, įmonės, kurios susijusios su energijos gamyba – remontu, metalo apdirbimu, naftos gamyba, logistika, yra didžiausios šio regiono darbdavės. Iš viso jose dirba apie 5600 žmonių.
Kroną jau užmiršo
65 metų V.Katkovas gana atvirai kalba apie pinigus – pajamas, išlaidas, mokesčius. Anot jo, estai jau primiršo, kaip keitėsi kainos 2011 metais įvedus eurą, ir gali pasigirti šiek tiek aukštesniu gyvenimo lygiu nei lietuviai.
„Algos šiek tiek didėja. Mano mėnesio uždarbis sukasi apie 2000 eurų atskaičius mokesčius. Bet ir atsakomybė ne tokia jau menka.
Turiu 12 pavaldinių. Mes rūpinamės šilumos tiekimo įrangos patikra bei jos stebėsena.
Yra ką veikti. Juoba kad pastaruoju metu elektrinėje smarkiai sustiprinta oro taršos kontrolė. O tai – irgi mano skyriaus reikalas“, – kalbėjo V.Katkovas.
Jo teigimu, inžinieriai, technikai, vyriausieji inžinieriai uždirba 1300–1800 eurų neatskaičius mokesčių. O štai vidutinė laborantų ar suvirintojų alga neatskaičius mokesčių siekia tūkstantį eurų.
Pernai paskutinį ketvirtį vidutinė alga Rytų Virumos apskrityje neatskaičius mokesčių siekė 858 eurus. Šiame regione esančiose „Eesti Energia“ įmonėse alga, taip pat neatskaičius mokesčių, sukosi apie 1300 eurų.
Lietuvoje vidutinė mėnesio alga neatskaičius mokesčių 2016-ųjų pabaigoje siekė 601 eurą, Estijoje – 937 eurus.
Stengiasi neišlaidauti
V.Katkovas Narvoje gyvena 62 kv. metrų bute. Žiemą už komunalines paslaugas – elektrą, šildymą, šaltą ir karštą vandenį – per mėnesį jis sakė sumokantis apie 300–320 eurų.
„Apie tai, iš ko gyvensiu išėjęs į pensiją, taip pat pagalvoju. Iki jos man dar šešeri metai, tačiau pensijos Estijoje mažos, vidutiniškai sukasi apie 390 eurų. Taigi, kaip sakoma, tenka kaupti riebalus, kad sulaukęs pensijos nemirčiau iš bado“, – nusijuokė.
Lietuvoje vidutinė senatvės pensija nuo šių metų sausio mėnesio siekia 286,7 euro.
V.Katkovas sakė į maisto prekių parduotuvę užsukantis maždaug kas antrą trečią dieną ir pirkiniams joje paliekantis apie 30–40 eurų.
