Pastarieji itin pasipiktinę valdžios užmojais riboti arba drausti alkoholio prekybą masinių renginių, koncertų, švenčių metu. Pasak renginių organizatorių, jei tokios įstatymo pataisos galiausiai bus priimtos, jie bus priversti imtis didelių permainų, pavyzdžiui, festivalius rengti už Lietuvos ribų.
„Festivaliai – ne alkoholikų susibūrimai“
Štai Bliuzo naktų, Roko naktų, „Galapagų“ vadovui bei organizatoriui Algirdui Barniškiui-Blėkai tokie valdininkų ketinimai masiniuose renginiuose drausti alkoholio prekybą kelia didžiulę nuostabą.
„Man keista, kodėl šįkart buvo nusitaikyta į festivalius. Renginiuose mes patys, organizatoriai, stengiamės kontroliuoti alkoholio vartojimą.
Prieš 25 metus renginiuose viskas buvo leidžiama, o dabar mes patys imamės nemažai priemonių: kontroliuojame alkoholio patekimą į renginius, investuojame į saugumo infrastruktūros kūrimą, net bendraujame su kinologais. Dabar festivaliai yra saugūs, žmonės čia jaučiasi gerai ir nėra jokių nesusipratimų“, – nesuprasdamas tokių valdžios užmojų sakė A.Barniškis-Blėka.
Pasak jo, didžiausia valdininkų klaida – nenoras tartis su pačiais verslininkais.
„Uždrausti žmogui, kuris gyvena XXI amžiuje normalioje Europos Sąjungos valstybėje, teisę rinktis yra blogiausias dalykas. Tai nėra sprendimas mažinti alkoholio vartojimą Lietuvoje. Juk vartojimas vyksta visai kitur. Žmonės perka bilietus į kultūrinį renginį – tai nėra alkoholikų susibūrimai. Jie moka apie 50 eurų už renginį. Jei žmogus norėtų prisigerti, jis eitų į parduotuvę, o festivaliai – ne ta vieta.
Niekam nekilo minties prieš naujus draudimus ateiti ir paklausti: „O ką jūs apie tai manote ir ką jūs siūlote daryti?“ – kalbėjo A.Barniškis-Blėka.
Primena Sovietų Sąjungą
Festivalių ir renginių organizatoriaus teigimu, jei Seimas patvirtintų tokias alkoholio kontrolės įstatymo pataisas, tektų gerai apmąstyti tolesnį festivalių likimą, mat galimai juos tektų rengti kaimyninėje Latvijoje.
„Manau, kad čia paslėptas noras išgyvendinti iš Lietuvos visus kultūrinius renginius. Į Lenkiją persikelti būtų per toli, bet Latvija – geras variantas. Tai šalis, kuri turi normalius įstatymus ir festivalių metu nesusiduria su jokiomis problemomis. Jei valdžia nori mus iškeldinti, mes tikrai neatmesime galimybės kraustytis kitur“, – pabrėžė A.Barniškis-Blėka. Ir pridūrė, kad tokie svarstymai yra tikrų tikriausias verslo žlugdymas.
„Juk pinigus, kurie gaunami iš įvairių rėmėjų, kompanijų ir aludarių, skiriame tam, kad daugiau prižiūrėtume žmones, aplinką ir gamtą. Mes darome daug socialinių, edukacinių dalykų, kurie vyksta festivalių metu.
Draudimai man primena Sovietų Sąjungos laikus, kai mums buvo viskas draudžiama. Tada mes ėjome ir kovojome už laisvę, tai dabar vėl kariausime už laisvę rinktis, matyti ir gyventi taip, kaip norime“, – teigė organizatorius.
Vaišins nemokamai arba rengs pasienyje
Savo nuomonę socialinėje erdvėje išsakė ir „Kilkim žaibu“ festivalio organizatorius Daividas Kurlis. Feisbuke jis pasidalino laišku, kuriame rašė: „Festivalyje „Kilkim žaibu“ alus buvo ir bus tol, kol vyks pats renginys!“
„Būkite tikri, festivalis tikrai nieko nedarys, kas prieštarautų Lietuvos įstatymams, bet vis vien teigiame: kad ir kas nutiktų, festivalyje „Kilkim žaibu“ alus visada bus! Jei bus uždrausta prekyba – mes branginsime bilietus ir žiūrovus vaišinsime nemokamai! Jei bus uždrausta vaišinti – mes festivalį iškelsime 1 kilometrą už Lietuvos sienos, į Lenkijos arba Latvijos pusę, ir pakviesime jus pasivaišinti taip, kaip vaišina Europoje!“ – feisbuke rašė D.Kurlis.
Jo teigimu, toks alkoholio pardavinėjimo draudimas festivaliuose griauna visa tai, ką įmonei jau pavyko pasiekti per beveik du dešimtmečius siekiantį festivalio „Kilkim žaibu“ gyvavimo laiką.
„Jei festivaliuose nebus alkoholio prekybos, problema išsispręs? Ką vartos auditorija? Šluos aplinkinių parduotuvių lentynas ir gers, kas papuola. Vartojama bus pasislėpus krūmuose, mašinose, pakampėse. Šiukšlės vėl versis kalnais ir niekas už tai negalės prisiimti atsakomybės, nes tai galimai vyks ne festivalių teritorijose. Jei auditorija svaiginsis šalia festivalių teritorijų bet ne jose, kas atsakys už saugumą? Ar negrįš problemos į gatves?“ – pasipiktinęs klausė organizatorius.
Festivalis be alkoholio – misija įmanoma?
Jau penktus metus iš eilės šią vasarą vyksiančio festivalio be alkoholio „Varom“ direktorius ir atstovas spaudai Simonas Dailidė teigė, kad žmonių, norinčių atvykti į tokius festivalius, kuriuose nėra alkoholio, kasmet vis daugėja.
„Blaivios pramogos dabar labai populiarėja, daugėja žmonių renginiuose. Tai leidžia daryti prielaidą, kad žmonėms tai įdomu. Čia atvyksta kitokia publika, ji jau žino, ką veiks, ko galima tikėtis, juk viską pasirenka sąmoningai. Tu žinai, kad festivalyje pakalbinsi žmogų ir jis tau atsakys, jis bus blaivus, tu su juo susišnekėsi, atsiminsi. Tai tikresnis bendravimas“, – apie festivalį pasakojo S.Dailidė.
Anot direktoriaus, publika festivalyje renkasi įvairi: „Tai jaunimas, moksleiviai, studentai, jaunos šeimos ir tie, kurie kituose festivaliuose jaučiasi nelabai saugūs“, – vardijo vyras ir pridūrė, kad gerai laiką festivaliuose įmanoma praleisti ir be alkoholio.
„Pas mus veiklos yra labai daug. Visą laiką yra daug erdvių, o jose – daug veiklos. Gali pasirinkti, ką nori veikti: šokiai, sportas, meno erdvė, sportiniai užsiėmimai, harmonijos erdvė, studijų erdvė, galiausiai ežeras. Vienu metu gali daryti daug dalykų – nuo šaudymo iš lanko iki dažasvydžio ir pan. Mes tuo ir išsiskiriame, kad mūsų festivalyje – didelis užimtumas, todėl žmonės neturi kada pagalvoti, jog nėra ką veikti ir reikia išgerti“, – apie festivalį be alkoholio „Varom“ pasakojo S.Dailidė.
