Tiesa, SEB banko vyriausiasis ekonomistas Gitanas Nausėda atviras: optimizo ir geros nuotaikos užtaisas – padidėjęs.
Situacija gera
„Pasaulis nėra vienalytis. Yra vietų, kur viskas gerai, pavyzdžiui, JAV. Čia nedarbo lygis pasiekė žemiausią skaičių. Tada tai buvo labai patogi pozicija D.Trumpui užimti savo postą.
Taip pat džiugu, kad Kinijos kietojo nusileidimo scenarijus blėsta, o euro zona yra geresnės būklės nei prieš pusę metų. Kadangi mes ten eksportuojam, tai padrąsinantis dalykas“, – apie pasaulio ekonomikos tendencijas kalbėjo G.Nausėda.
Pasak jo, taip pat turėtume džiaugtis vis augančia infliacija, nors daugelis to nepriimame kaip teigiamo dalyko.
„Mes džiaugiamės, kad pasaulyje didėja infliacija, nors kiti sako, kad tai bjauru. Žymiai geriau gyventi augančių kainų ir atlyginimų pasaulyje nei kai kainos mažėja. Šitokioje pelkėje nėra noro nei vartoti, nei investuoti, nes tu tikiesi, kad ryt viskas kainuos dar pigiau, tai kam tau skubėti. Juk neperki šiandien, o nusipirksi vėliau, pigiau“, - pasakojo ekonomistas.
Jo teigimu, infliacijos indeksai pasaulio rinkoje kyla, o tai leis pasaulio centriniams bankams normalizuoti savo pinigų politiką ir pajudėti nuo itin žemų palūkanų normų. Tai sudarys sąlygas sparčiau augti algoms.
„Vakarų Europoje mes jau matome tokias tendencijas, jų yra ir Lietuvoje. Ilgą laiką atlyginimai Vakarų Europoje augo labai lėtai arba išvis neaugo, bet dabar procesas įsisuka. Tam neturėtų trukdyti ir politiniai neramumai“, – aiškino G.Nausėda.
Baisusis scenarijus – labiau hipotetinis
Kalbant apie ekonomiką, nors viskas, pasak G.Nausėdos, turėtų būti gerai ir didelių pokyčių sulaukti neturėtume, dėl ateities užtikrintas negali jaustis niekas. Tiesa, blogojo scenarijaus tikimybė yra menka.
„Tai susiję su tuo, kad įtakingiausias politikas (D.Trumpas – aut. past.) imtųsi vienašališkai įgyvendinti protekcionistines vizijas, išprovokuodamas prekybos karus.
Nors, pavyzdžiui, D.Trumpas prieš rinkimus kalbėjo apie Kiniją, kad ji yra valiutos manipuliatorė, kad atima darbo vietas iš amerikiečių, bet dabar matome, jog situacija pakitusi, retorika smarkiai suminkštėjo, net ir prekybos nesutarimams su Meksika D.Trumpas tapo malonesnis“, – apie JAV prezidentą sakė specialistas.
Akcijų rinkoms, anot G.Nausėdos, didelę įtaką šiuo metu daro Europoje vykstantys rinkimai.
„Dar svarbu pažymėti, kas darosi akcijų rinkose. Jos pašėlo, nes čia labai svarbūs rinkimai Europoje, kiti politiniai įvykiai, tačiau optimizmo yra daugiau. Yra ir nerimo, tačiau jis pavėsyje“, – aiškino ekonomistas.
Tiesa, Šiaurės Korėja išlieka didžiule grėsme visam pasauliui.
„Šiaurės Korėja pati yra grėsmė sau ir savo žmonių gerovei. Šiuo metu tai yra grėsmė, kuri gali užnuodyti visą pietryčių regioną. Tikėkimės, pavyks rasti diplomatinių sprendimų, nes tai sakau ir kaip tėvas, kurio dukra studijuoja Pietų Korėjoje“, – tikėdamasis taikių politikų sprendimų sakė G.Nausėda.
Lietuvoje – brangimas, tačiau ir kylantys atlyginimai
Ekonomisto teigimu, šiandien Lietuvoje matome savaiminį ekonominį augimą.
„Namų ūkių vartojimas – svarbus veiksnys ekonomikai augti. Atlyginimai didėja, žmonės gali vartoti daugiau. Jie turi optimizmo. Tai vargiai pritaikoma kaimeliuose ar mažuose miestuose, nes kalbame apie didžiuosius miestus – Vilnių, Kauną ir Klaipėdą. Norėtųsi, kad regioninė politika išryškintų tuos procesus ir ten“, – sakė specialistas.
Kalbėdamas apie eksportą G.Nausėda buvo atviras: „Reikia pripažinti, kad Rusija tebėra pagrindinė mūsų partnerė.
Matome, kad stabilizavosi eksporto apimtys į Rusiją, o maisto produktų zona nusėdo į kitas zonas.
Labai išsiskiria tai, kad mūsų eksportas sumažėjo į Jungtinę Karalystę, bet tai ne „Brexit“ įtaka. Po šiuo eksportuojamų prekių sumažėjimu slypi du produktai: nafta ir trąšos, tačiau tai nėra plati paletė, kad sakytume, jog keičiasi mūsų eksporto kryptys.“
Labai išsiskiria tai, kad mūsų eksportas sumažėjo į Jungtinę Karalystę, bet tai ne „Brexit“ įtaka. Po šiuo eksportuojamų prekių sumažėjimu slypi du produktai: nafta ir trąšos, tačiau tai nėra plati paletė, kad sakytume, jog keičiasi mūsų eksporto kryptys.“
Kalbant apie valstybės biudžetą – Lietuvai pagaliau pavyko pasiekti biudžeto perteklių: „Mes matome, kad ir šių metų pradžioje pajamų surinkimas vešėjo. Tačiau infliacija Lietuvoje bus didesnė nei praėjusiais metais.
Pagaliau ir žmonių, ir ekonomistų nuomonės sutaps. Manau, 2017 m. degalų ir naftos kainos kils apie 15 proc. ir bus didesnės nei praėjusiais metais. Alkoholio akcizų įsigaliojimas infliacijos indeksą padidins 1 proc. punktu. Infliacija iš viso sieks apie 3 proc.“, – apie Lietuvos ekonomikos ateitį kalbėjo specialistas.
Galima Lietuvos ateitis – ir didėjantys atlyginimai.
„Nedarbo lygis Lietuvoje mažėja. Jei nedarbo lygis ir toliau mažės, galime tikėtis spartaus atlyginimų augimo. Žinoma, ne 20 proc. didesnių algų, bet verslas tuos atlyginimus didina. Tiesa, ne visos įmonės tai gali daryti vienodai“, – palankias prognozes dėstė G.Nausėda.
Būsto rinka kaista, bet ne iki raudonumo
Pasak G.Nausėdos, Lietuvoje priartėjome prie to lygio, kuris buvo 2008 m., kalbant apie naujo būsto statybų kainas.
„Matome, kad rinka kaista. Nors tai neturėtų mūsų gąsdinti, burbulas sprogs. Kilimas nuosaikus – jis susijęs su tuo, kad naujų sandorių tik daugėja“, – apie NT rinką pasakojo specialistas ir pabrėžė, kad tokios NT rinkos Lietuvoje nėra, yra tik Vilniaus NT rinka.
„Taip pat didėja NT pirkimo nuomai mastas. Kas trečias butas yra perkamas nuomai ir jau žinoma, kad jame pats pirkėjas negyvens. Neabejotina, kad nuomojamo būsto rinka greitai užsipildys ir nuomos kainos mažės, tačiau tai nepadarys įtakoos būsto pirkimo kainoms.
Rinkoje bus naujų tendencijų, tačiau apokaliptinių prognozių dėl NT burbulo sprogimo dar nereikia daryti“, – sakė G.Nausėda.
