Finansų ministras V.Šapoka pabrėžė, kad Lietuvoje gausu talentingų ir išradingų žmonių, todėl valstybė turi stengtis, kad jie liktų čia, o tie, kurie yra išvykę, grįžtų į mūsų šalį, čia kurtų, realizuotų savo idėjas ir taip gerintų šalies ekonominę padėtį.
Pasiūlė priemones plėtrai skatinti
Premjeras ir finansų ministras pateikė keturis skaičius, kurie turėtų itin smarkliai paspartinti mokslo ir eksperimentų plėtrą Lietuvoje.
Premjeras ir finansų ministras paminėjo 5 proc. pelno mokesčio tarifą.
Siūloma nustatyti, kad iš pačios įmonės sukurto intelektinio turto, vykdant mokslinių tyrimų ir eksperimentinės veiklos plėtrą (MTEP), komercializavimo uždirbtas pelnas būtų apmokestintas taikant palankų 5 proc. pelno mokesčio tarifą. Šiuo metu šalyje tokiam pelnui taikomas standartinis 15 proc. pelno mokesčio tarifas.
Planuojama, kad tokia lengvata įsigalios nuo 2018-ųjų.
Taip pat siūloma taikyti 100 proc. lengvatą investicijoms į technologinį atsinaujinimą. Tam, kad būtų didinimas produktyvumas, siūloma leisti įmonėms, vykdančioms investicinius projektus ir investuojančioms į naujas technologjas, apmokestinamąjį pelną patirtomis išlaidomis sumažinti iki 100 procentų.
Šiuo metu tokios įmonės apmokestinamąjį pelną patirtomis išlaidomis gali susimažinti perpus mažiau – iki 50 proc. Ši lengvata taip pat turėtų įsigalioti nuo kitų metų.
Vienas įspūdingiausių siūlymų – 300 proc. lengvata mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklai.
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenimis, šiuo metu šalyje pelno mokestį apskaičiuojant taikoma lengvata, kai sąnaudos, išskyrus ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos sąnaudas, patirtas vykdant MTEP, tris kartus atskaitomos iš pajamų – viena ryškiausių.
Vyriausybė taip pat ketina skirti 1 mlrd. eurų investicijų inovacijoms skatinti. Ši suma skiriama pagal 2014-2020 metų ES investicijų veiksmų programą, inovacijų kūrimui, diegimui, komercinimui ir taikymui.
„Tikiu, kad šie sprendimai kartu su kitomis priemonėmis gali padėti mažinant emigraciją, prisikviesti naujų talentų bei sudaryti geresnes sąlygas kurtis ir plėstis verslams, besiimantiems gamybos bei kluriantiems naujas darbo vietas“, - teigė S.Skvernelis.
Visos šios naujovės startuos jau nuo kitų metų sausio 1-osios ir visos vienu metu, nes, pasak ministro V.Šapokos, taip siekiama maksimalių rezultatų.
„Dažnai girdime, kad reikia pavyti Estiją, reikia neleisti, kad latviai pavytų mus, bet iš tikro reikia mąstyti žymiai ambicingiau. Mes galime geriau ir jeigu estai kažkada svajojo tapti IT (informacinių technologijų – aut.) valstybe, tai mes galime drąsiai svajoti tapti aukštųjų technologijų centru“, - sakė V.Šapoka.
Palygino su kitomis valstybėmis
Anot jo, Airija yra vienas geriausių pavyzdžių pasaulyje dėl mokestinių lengvatų sistemos, kuri nubrėžia valstybės viziją įtraukiant investicijas ir sukūrė geresnę aplinką negu kitos šalys tame regione.
„Tikiu, kad ši naujiena yra ginklas ir instrumentas parodyti, kad Lietuva savo viziją įgyvendina, kad mes ne tik šnekame, kad Lietuva bus aukštųjų technologijų valstybė, bet, kad ji turi kryptinga strategiją, laiptas po laipto judėti į priekį“, - sakė „Investuok Lietuvoje“ generalinis direktorius.
Tiesa, pasak M.Katino, viena iš įvardintų priemonių, 300 proc. lengvata mokslinių tyrimų ir eksperimentinės veiklos plėtrai, dar sunku naudotis, ja naudojasi vis dar mažai įmonių, tai nepatogiai įgyvendinta priemonė ir verslui sunku suprasti kaip ja naudotis.
