Pagal laisvosios ekonominės zonos svorį savo miesto TUI portfelyje Klaipėda lenkia visas kitas Lietuvos laisvąsias ekonomines zonas, teigiama Klaipėdos LEZ pranešime.
„Klaipėdos LEZ išryškėjo aiškūs investuotojų profiliai – esame patraukliausi automobilių, plastikų ir maisto pramonės įmonėms, taip pat matome didelį energetikos pramonės potencialą.
Mūsų nuomone, nauji investuotojai į LEZ ateina ne vien dėl mokestinių lengvatų – juos dar labiau traukia jau čia sėkmingai veikiančių įmonių sukurta infrastruktūra, patirtis bei ekosistema. Pastarąją stiprina ir Klaipėdos regiono aukštosios mokyklos, per 15 LEZ veiklos metų atsižvelgusios į laisvosios ekonominės zonos įmonių veiklos profilius bei radusios sąlyčio taškų”, – pranešime sakė Klaipėdos LEZ generalinis direktorius Eimantas Kiudulas.
Pasak jo, jau 15 metų veikiančios Klaipėdos LEZ pavyzdys rodo, kad tinkamai plėtojamos laisvosios ekonominės zonos atveria naujas ekonomines galimybes savo miestams ir regionams, todėl LEZ ir savivaldybėms svarbu glaudžiai bendradarbiauti tobulinant infrastruktūrą, kartu pritraukiant investuotojus ir stiprinant regiono verslo bei talentų ekosistemą.
„Pirmiausia, bendraudami su potencialiais investuotojais, kalbame apie Klaipėdą, jos žmones ir jos infrastruktūrą, ir tik tuomet kalba pasisuka lengvatų link. Kita vertus, mūsų LEZ sąlygos ir ekosistema yra puikus derybinis argumentas tiek Klaipėdos miesto ar regiono, tiek visos Lietuvos investicijų šaukliams”, – tvirtino E.Kiudulas.
Kauno LEZ su 257 mln. eurų sukauptomis TUI tenka apie 25 proc. visų TUI Kauno mieste, o Panevėžio LEZ kol kas yra pritraukęs 13 mln. eurų TUI, tai sudaro kiek mažiau nei 6 proc. visų Aukštaitijos sostinės TUI. Kėdainių, Šiaulių ir Marijampolės LEZ iki 2015-ųjų pabaigos dar nebuvo įgyvendinta investicinių projektų. Praėjusių metų pabaigoje Kėdainių LEZ pradėti įgyvendinti per 4 mln. eurų vertės projektai, o Marijampolės LEZ pernai buvo pasirašyta sutartis dėl 100 mln. eurų dydžio investicinio projekto, kurio įgyvendinimas planuojamas etapais per artimiausius kelis metus.
Klaipėdos LEZ svoris yra didžiausias kalbant ir apie apskrityse sukauptąsias tiesiogines užsienio investicijas. Uostamiesčio LEZ lemia 40 proc. Klaipėdos apskrities TUI, Kauno LEZ – 17 proc. Kauno apskrities TUI, o Panevėžio LEZ – 4 proc. savo apskrities TUI.
Klaipėdos LEZ skaičiuoja įdarbinanti maždaug kas dvidešimtą darbingo amžiaus klaipėdietį, o visos 29 uostamiesčio laisvojoje ekonominėje zonoje dirbančios įmonės generuoja apie 3 proc. Lietuvos BVP bei lemia apie 2,5 proc. šalies eksporto. Didžiausi darbdaviai Klaipėdos LEZ teritorijoje – Japonijos kapitalo įmonė „Yazaki Wiring Technologies Lietuva“ ir Danijos žuvies perdirbimo įmonė „Espersen Lietuva“ - jose kartu paėmus dirba daugiau kaip 1300 darbuotojų.
Šiemet Klaipėdos LEZ jau veikiančios įmonės planuoja dar per 80 mln. eurų investicijų. Impulsą dar spartesnei uostamiesčio LEZ plėtrai turėtų suteikti ir šiemet įsigaliojusios Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo pataisos, supaprastinančios paslaugų sektoriaus įmonių atėjimą į Lietuvos laisvąsias ekonomines zonas – Klaipėdos LEZ planuoja didinti investuotojams skirtų biurų patalpų plotą.
Klaipėdos LEZ savo veiklą vykdo nuo 2002 m. ir yra pirmoji iš šiuo metu šalyje veikiančių šešių laisvųjų ekonominių zonų. Sutartis dėl veiklos Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje šiuo metu yra pasirašiusios 29 įmonės, kuriose dirba per 2,5 tūkst. darbuotojų.
