„Daugelis įmonių, siekdamos optimizuoti logistiką, steigia ne atskirus, o vieną paskirstymo centrą Baltijos regione. Centralizuoti visų savo prekių paskirstymą vienoje šalyje ir iš vieno taško išvežioti į kitas yra efektyviau, nes sutaupoma apyvartinių lėšų, sumažėja administravimo išlaidos“, – tokią tendenciją pastebi Vokietijos kapitalo logistikos įmonės „Rhenus Svoris“ generalinis direktorius Arūnas Bertašius.
Pasak A. Bertašiaus, šiais laikais prekių pristatymas yra santykinai nebrangus ir greitas, todėl beveik nėra skirtumo ar produktai yra siunčiami iš Lietuvos į Estiją, ar prekės juda šalies viduje. Pristatymo laikas kinta labai nežymiai, todėl dažniausiai siunta tikslą ir Lietuvoje, ir Estijoje pasiekia kitą dieną.
Didelis privalumas – išsprendžiamas likučių klausimas. „Tai yra tikras galvos skausmas kiekvienai įmonei, – tvirtina A. Bertašius, – kai turi vieną sandėlį, atsargomis aprūpinamos visos šalys, todėl likučių kiekis žymiai sumažėja.
Pavyzdžiui, prekiaujant mobiliaisiais telefonais, konkretaus modelio aparatų reikia turėti po tris Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Jeigu prekės yra laikomos vien Lietuvoje, gali užtekti tik keturių vienetų. Yra didelis skirtumas ar užsipirkti ir sandėliuoti devynias, ar keturias prekes“.
Užsienio bendrovės distribucijai Baltijos regione dažnai turi sandėlius būtent Lietuvoje, nes iš čia prekes patogu pristatyti ne tik į Latviją, Estiją, bet ir į kitas kaimynines valstybes.
Bendrovės „Karcher“ vykdančioji direktorė Marta Naudžiūnienė teigia, kad vieno logistikos centro variantą visam regionui pasirinko dėl kelių priežasčių:
„Veikiame trijose Baltijos šalyse, o valdymas vyksta iš Lietuvos – mums buvo paprasčiau turėti vieną logistikos centrą Lietuvoje visoms Baltijos šalims. Jei turėtume atskirą sandėlį Estijoje, prekes šioje šalyje galbūt galima būtų pristatyti greičiau Estijos klientams, tačiau mes gauname sinergiją dėl to, kad nereikia valdyti trijų sandėlių. Prarandame kelias valandas greičio, tačiau iš kitos pusės, padidiname vieno sandėlio apyvartumą, jį efektyviai išnaudojame. Be to, mūsų Baltijos šalių klientai gali rinktis ir per kelias dienas gauti platesnį prekių asortimentą“.
Pasak M. Naudžiūnienės, kiekviena šiuolaikinė įmonė turi užsiimti savo pagrindiniu verslu, o sandėliavimas nėra pagrindinė „Karcher“ veikla, todėl bendrovė logistikos paslaugas perka iš trečių šalių. Tokiu būdu išvengiama sandėliavimo nuostolių dėl verslo sezoniškumo.
„Mūsų verslas yra sezoniškas – pavasarį ir nuo rudens iki Kalėdų prekyba padidėja. Ne sezono metu turėtume pusiau tuščias sandėlio patalpas ir reikėtų išlaikyti dalį nereikalingų patalpų ir personalo. Taip pat yra labai svarbus kompleksinis sprendimas, kai vienas tiekėjas viską aprūpina – nuo sandėlio valdymo iki programinės įrangos integracijos bei transporto valdymo“, – teigia „Karcher“ vadovė.
Startuolio „SatiMed“ direktorius Rimantas Tuskevičius sako, kad vieną sandėlį rinkosi ne tik dėl patogios distribucijos Baltijos šalims. Pasak jo, inovatyvūs produktai pasižymi tam tikra specifika, todėl nuolat reikia ieškoti naujų sprendimų plėtrai į įvairias pasaulio šalis. Logistikos koncentracija viename taške, nuolatinis darbas su specialistais – padeda auginti distribucijos tinklą.
„Toks sprendimas, kokį dabar plėtojame, galėtų išaugti ir į vieną sandėlį visai Europai. Mūsų klientus tenkina paslaugų lygis, kai galutinis vartotojas produktus gauna per 2-3 dienas“, – teigia R. Tuskevičius.
Bendrovė „Rhenus Svoris“ skaičiuoja (infografikas), kad pasirinkus vieno logistikos centro variantą visam Baltijos regionui, prekių distribucijos kainos išlieka tokios pačios, nesvarbu, ar pristatymas vyksta šalies viduje, ar regione.
Logistikos kaštai mažėja dėl 1,8 karto žemesnės sandėlio darbų kainos, tris kartus mažesnio likučių ir atsargų kiekio bei tris kartus sumažėjusio prekių saugojimo ploto ir erdvės.
