Apklausos duomenys atskleidžia, kad platesniam viešojo ir privataus sektorių (PPP) partnerystės modelio taikymui visiškai pritaria 12 proc. apklaustų, dar 41 proc. jam greičiau pritaria nei nepritaria.
PPP modelį palankiausiai vertina šiek tiek jaunesnio amžiaus, didesnes nei vidutines pajamas gaunantys asmenys. Į PPP palankiai žiūri net 61 proc. 18-49 metų amžiaus respondentų. Tarp penkiasdešimtmečių ir vyresnių šis rodiklis mažesnis- 40 proc.
PPP modelį palankiausiai vertina šiek tiek jaunesnio amžiaus, didesnes nei vidutines pajamas gaunantys asmenys. Į PPP palankiai žiūri net 61 proc. 18-49 metų amžiaus respondentų. Tarp penkiasdešimtmečių ir vyresnių šis rodiklis mažesnis- 40 proc.
PPP partnerystei pritaria net 71 proc. gaunančiųjų mėnesines 900 eur. ir didesnes šeimos pajamas. Į jį palankiai žiūri ir 60 proc. gaunančiųjų 551-900 eur. pajamas. Tuo tarpu gaunantieji mažesnes (iki 550 eur.) pajamas į PPP žvelgia skeptiškiau. Pritarimas šioje grupėje tesiekia 35 proc.
PPP modelį palankiau vertina didmiesčiuose gyvenantys respondentai. Net 60 proc. iš jų teigia norintys, kad viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimo pavyzdžių daugėtų. Tokios pačios pozicijos laikosi ir pusė (50 proc.) mažesnių miestų gyventojų. Mažiausiai palankiai į PPP modelį žiūri gyvenantys kaime (46 proc.).
PPP – tai ilgalaike sutartimi grįstas bendradarbiavimas, kurio metu verslui suteikiama galimybė atlikti funkcijas, kurios tradiciškai priskiriamos viešajam sektoriui.
Pasak Rūtos Skyrienės, asociacijos „Investors‘ Forum“ vykdomosios direktorės, PPP partnerystės modelis Lietuvoje galėtų tapti patraukliu instrumentu, leidžiančiu investuoti į viešojo sektoriaus infrastruktūrą, nedidinant dabartinių valstybinių arba savivaldos įsiskolinimų.
“Privataus sektoriaus finansinės galimybės ir turima patirtis bei žinios leidžia bent iš dalies patenkinti viešojo sektoriaus resursų poreikį. Lietuvoje siekiant didinti viešojo sektoriaus efektyvumą ir paslaugų kokybę PPP partnerystės modelis galėtų būti vienu iš tinkamiausių sprendimų.
Ypač tai aktualu dabar, kai artėja prie pabaigos Europos Sąjungos struktūrinių fondų 2014-2020 metų finansavimo laikotarpis. Jam pasibaigus, viešajam sektoriui gali kilti finansinių iššūkių, ypač kalbant apie itin jautrias sritis – švietimą, sveikatos apsaugą. Tai paveiks ir visuomenę – galutinius viešųjų paslaugų vartotojus. Susidariusią situaciją padėtų išspręsti partnerystė su verslu, apie kurį, deja, pastaruoju metu daugelis politikų kritiškai atsiliepia viešojoje erdvėje, taip bandydami pasikelti savo reitingus.
Tai tikrai nepadeda gerinti bendro šalies investicinio klimato ar sukurti prielaidas būsimiems PPP partnerystės projektams”, ? pabrėžia R.Skyrienė.
Lietuvos gyventojų tyrimas apie viešojo ir privataus sektoriaus partnerystę atliktas 2016 m. vasario mėn. Apklausa buvo atliekama kaip Lietuvos Nacionalinio Barometro dalis. Iš viso apklausta 1016 Lietuvos gyventojų nuo 18 metų ir vyresnių 102 vietovėse.
Lietuvos gyventojų tyrimas apie viešojo ir privataus sektoriaus partnerystę atliktas 2016 m. vasario mėn. Apklausa buvo atliekama kaip Lietuvos Nacionalinio Barometro dalis. Iš viso apklausta 1016 Lietuvos gyventojų nuo 18 metų ir vyresnių 102 vietovėse.