Šie neslepia pasipiktinimo: "Uždraus prekiauti - apmokestinsime įėjimus", - tarsi susitarę sakė Jūros šventės bei Kaziuko mugės organizatoriai.
Pasiūlymas neteisingas
Viešų švenčių organizatoriai pripažįsta, kad valdžios noras drausti prekybą alkoholiu nemokamuose renginiuose – nelogiškas.
„Gal padarys kažkokias išlygas rimtesniems renginiams, duos kažkokius specialius leidimus ar specialias zonas? Nes manau, kad niekas nesupras, kaip atvykęs į europinį renginį negali suvalgyti žuvies ir užgerti jos alumi“, - kalbėjo Kaziuko mugės organizatorius Vytenis Urba.
Klaipėdos jūros šventę organizuojančios „Klaipėdos šventės“ direktorius Romandas Žiubrys čia įžvelgia neteisybę – kodėl draudžiama būtent nemokamuose renginiuose?
„Mokamiems renginiams yra paliekamos visos galimybės sukaupti biudžetą – jie gali gauti lėšų ir iš bilietų pardavimų, reklamos, prekybos leidimų, o nemokami renginiai, kurie būtent yra skirti plačiosioms masėms, apskritai lieka be finansavimo šaltinio, jei negalės susirinkti bent rinkliavos iš prekybininkų“, - sakė jis.
R.Žiubriui šypseną kelia politikai, kurie, kalbėdami apie prekybos ribojimus, Jūros šventę mini kaip pavyzdį. „Turbūt nei vienas jų nėra buvęs Jūros šventėje. Jau seniai taip darome, kad yra 4-5 aktyvaus veiksmo zonos, kur yra programos, yra vaikų zona – šalia tokių zonų net kvepėti nekvepia alkoholiu. Yra tik kelios vietos kur susikoncentravusi maisto ir alkoholio prekyba“, - sakė jis.
Jūros šventės organizatoriaus teigimu, nebūtų jokios problemos tiesiog aptverti šias teritorijas: „Jei kažkas bijo, kad vietoje duonos gali nusipirkti alaus“.
Renginius apmokestins
Vis dėlto, panašu, kad valdžia į kompromisus nėra linkusi. Jie užsimojo drausti prekybą, Jei toks sprendimas būtų priimtas, švenčių organizatoriai pripažįsta, kad gyventojams ko gero tektų pamiršti nemokamą Kaziuko mugę ar Jūros šventę.
„Jau kokius ketverius metus mąstome apie apmokestinimą. Aišku, kol kas galime išsiversti ir be apmokestinimo, bet jei reikės tai padaryti, manau, kad žmonės puikiai supras, kodėl taip padaryta“, - kalbėjo Jūros šventės organizatorius.
Jo teigimu, surinkti biudžetą kokybiškai šventei nelengva: „Prekybininkai alumi, kurie perka licenzijas, moka rinkliavą miestui, rėmimo pavidalu mes gauname nei daug nei mažai – apie 100 tūkst. eurų. Tai nemaža dalis biudžeto, ir ji turės būti kompensuota“.
R.Žiubrys tiki, kad žmonės tokį sprendimą paremtų: „Turbūt visi supranta, kad nieko už dyka negalima padaryti ir mielai sumokės tą eurą ar penkis“.
Panašiai kalbėjo ir Kaziuko mugės organizatorius. Jei būtų uždrausta nemokamuose renginiuose prekiauti alkoholiu, anot V.Urbos, būtų galima aptverti tam tikras zonas, padaryti jas mokamas ir ten prekiauti alkoholiu.
„Valdžia galvoja įstatymus, o mes galvojame kaip iš tos padėties išsisukti. Nėra taip, kad žmonės labai daug gertų, bet nemanau, kad vienas bokalas yra blogai, o pridėtinės vertės tai vis tiek atneša“, - sakė V.Urba.
Jis teigė, kad tokiose apmokestintose zonose vyktų ir renginiai bei koncertai, tad žmonės turėtų būti supratingi.
„Bet tuomet kyla klausimas kaip į tokį sprendimą reaguos Vilniaus valdžia. Manau, kad žmonės tikrai ateitų į mokamą zoną, tik nežinia kokia bus galutinė įstatyminė bazė ir kaip bus galima taip padaryti“, - pasakojo Kaziuko mugės organizatorius.
Kirstų mažiesiems aludariams
Lietuvos aludarių gildijos prezidentas Saulius Galadauskas – itin kategoriškas. Anot jo, jei tokios alkoholio įstatymo pataisos bus priimtos, labiausiai tai kirs smulkiesiems aludariams, kurie praras galimybę savo alaus produktais prekiauti mugėse.
„Mažieji aludariai nebeturės galimybės prekiauti, pavyzdžiui, Kaziuko mugėje. Taip yra naikinama mūsų kultūra, mūsų tradicijos ir paveldas.
Taip skatinama vartoti alkoholį namuose, skatinamas buitinis alkoholizmas. Pavyzdžiui, 20 proc. alaus Jungtinėje Karalystėje (JK) yra suvartojama namuose, o 80 proc. alaus suvartojama restoranuose, aludėse, o Lietuvoje atvirkščiai – aludėse ir restoranuose suvartojami vos 9 proc., kas liko – 91 proc., namuose“, – piktinosi S.Galadauskas.
Paklaustas, kaip draudimas alkoholiu prekiauti viešuose renginiuose atsilieptų verslui, aludarių prezidentas tiksliai pasakyti negalėjo, tačiau pabrėžė, kad didžiausia bėda – ne mažėsiančioje apyvartoje.
„Nėra taip paprasta paskaičiuoti, kaip tai atsilieptų mūsų apyvartai, tačiau faktas, kad bus daugiau emigruojančių žmonių.
Iš tiesų, ekonominis efektas yra tikrai labai mažas ir niekinis, lyginant su moraliniu efektu. Žmonės yra negerbiami ir jie yra laikomi girtuoklių banda, mat nusprendžiama, kad jiems negalima kultūringai vartoti alkoholio susibūrimuose. Čia esmė, kad jie niekinami bei mažinamas švenčių atraktyvumas“, – sakė S.Galadauskas, pridurdamas, kad tikisi, jog Seime visgi atsiras blaivių žmonių ir sveiko proto.
Aludaris: „Jei tokias pataisas priims – mano verslas žlugs“
Suradęs skaniausio alaus receptą, kuris buvo naudojamas jau 1865 metais, ir 19 metų Dusetos mieste „Čižo“ alų verdantis aludaris Ramūnas Čižas pasakojo, kad jei alumi būtų uždrausta prekiauti viešuose ir nemokamuose renginiuose – jo verslas Lietuvoje būtų pasmerktas žlugti.
„Tada mano verslas tikriausiai žlugtų. Vilniuje tiekiu alų į keletą restoranų, bet to nebūtų gana verslui išsilaikyti. Kasmet važiuoju į Kaziuko mugę, Kauno mugę „Pavasaris 2017“, bet dažniausiai vedu edukacinius renginius, vežuosi senelio įrangą. Būname kartu su žmonėmis, kartu tekiname alų, jį ragaujame. Jei tai daryti uždraus, susikrausiu alų ir važiuosiu prekiauti į Naisius“, – dar labiau siekdamas suerzinti valdančiuosius juokavo prekybininkas.
Tiesa, R.Čižas pasakojo matantis dar vieną sprendimą aludariams, jei tokios pataisos visgi bus priimtos, tačiau pats jo įgyvendinti jau nebesiruošiantis.
„Jei sužinočiau, kad tokios pataisos buvo priimtos, nors mano amžius jau nebe tas, bet tikriausiai beliks emigruoti. Aš jau ketvirtos kartos, kuri verda šį alų, atstovas“, – sakė prekybininkas.
Apie išvykimą alumi prekiauti užsienyje vykstančiose mugėse, aludaris sakė nesvarstantis, mat tam reikia didesnio biudžeto.
„Alaus grandai pajaus tokias pataisas, bet labiausiai nukentės mažieji aludariai. Pavyzdžiui, mano receptas – išsiaiškinau, kad jis buvo naudojamas jau 1865 metais. Man proseneliai virė alų, senelis, tėvas. Tikėkimės, kad sveikas protas nugalės, o ne emocijos“, – sakė R.Čižas.
Parengė Gintarė Valentinaitienė ir Raminta Rakauskė
