„Tai – laisvės paminklas“, – iškart paaiškina jo direktorė latvė Marite Šenberga ir pakviečia apžiūrėti iš arčiau, intriguodama, kad šis paminklas turi vieną įdomybę, apie kurią papasakos vėliau.
123rf.com nuotr.
Kaip paaiškina, šis, 42 metrų aukščio statinys, pastatytas kritusių Laisvės kovose atminimui ir yra tikrų tikriausias latvių tautos vienybės simbolis, pastatytas dar 1935 metais ir ramiausiai atstovėjęs visus šimtmečio karus.
„Rygoje iš viso yra 131 paminklas, tačiau šis Laisvės paminklas mums yra numeris vienas. Jis pats svarbiausias. Mažos tautos visada turi turtingą ir įdomią istoriją, kalbant apie kovą už nepriklausomybę bei kitus karus, todėl čia viskas atvaizduota paminklo sienose“, – rodydama į paminkle iškaltus karius pasakoja M.Šenberga.
123rf.com nuotr.
Laisvės paminklo skulptūros ir bareljefai suskirstyti į 13 Latvijos istoriją ir kultūrą atspindinčių grupių.
Paminklo masyvas padarytas iš monolitinių keturkampių formų, kurios sudėtos viena ant kitos. Viršutinė paminklo dalis susiaurėja ir pereina į 19 metrų aukščio obeliską, kurio viršuje yra 9 metrų varinė Laisvės statula – jauna mergina, kuri rankose laiko tris paauksuotas žvaigždes.
Tie, kurie esate vaikštinėję aplink, galbūt pastebėjote, kad šis paminklas iš kitos pusės turi duris, o už jų – slypi mažas kambarėlis. Jame Latvijos valdžia dažnai priima itin svarbius šaliai lankytojus, tokius kaip politikai ar svečiai iš užsienio taip pat dažnai čia vyksta įvairūs švenčių, progų minėjimai.
„Per metus čia apsilanko vos keletas tūkstančių žmonių“, – sako M.Šenberga.
Tiesa, kai lankėmės mes, buvo pirmoji diena, kai po šaltojo sezono buvo atvertos šio kambario durys. Šalčiu persismelkęs kambarėlis buvo itin mažas, o žmonių, norinčių patekti – apie dešimt, tad mums, žurnalistams, teko šiek tiek pasispausti.
Viduryje kambario – savotiškas altorius, o ant stalo vidurio – daugybės puslapių svečių knyga, kurioje paprastai pasirašo Latvijai svarbūs asmenys. Pasak direktorės, ten galima rašyti viską: nuo paprasčiausio užrašo „Aš čia buvau“ su vardu ir pavarde, iki palinkėjimo šaliai.
Įdomu tai, kad jei eidami pro šalį nuspręsite užsukti vidun į paminklą – įleisti nebūsite.
„Čia lankytojai nėra įleidžiami. Būna, kad susitaria įvairios grupės atvažiuoti, tačiau tam reikia užsirašyti iš anksčiau, susitarti“, – sako paminklo direktorė, pridurdama, kad vienas iš smagiausių ir paslaptingiausių dalykų čia tai, kad yra slapti siauri laipteliai, kuriais galima pakilti iki pat paminklo viršaus, prie stovinčios merginos ir pasigrožėti Rygos panorama.
„Net 126 laipteliai į viršų“, – iškart perspėja direktorė, – o ten taip mažai vietos, kad kai kuriems tai kelia nepatogumų dėl pernelyg mažos erdvės.“
Žinoma suvokiame, kad tokios progos pakilti viršun praleisti tikrai negalime, todėl su nekantrumu laukiame leidimo kilti.
Laipteliai nepasirodo tokie statūs, o vietos lipant ne tiek jau mažai, tik tikrai nepasakysime, į kelintą aukštą teko lipti, bet kojoms darbo buvo pakankamai.
Tikėdamiesi mažos apžvalgos aikštelės viršuje, užlipę randame jos priešingybę, nes prieš pat pabaigą laipteliai susiaurėja iki mažų kopėtėlių, o paskui pro mažyti tarpelį vos įmanoma iškišti galvą pro porą langų apžiūrėti Rygos panoramą.
Padarome keletą nuotraukų ir greitai leidžiamės žemyn, užleisti vietą kitiems žiūrovams.
Nulipę į apačią parašome porą žodžių į Laisvės paminklo svečių knygą ir atsisveikinę iškeliaujame.
Lrytas.lt žurnalistai Rygoje lankėsi minėdami 27-ąsias Latvijos nepriklausomybės atkūrimo metines bei 100-ąsias Latgalos deklaracijos metines.