Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT), tirianti galimą sukčiavimą, turto pasisavinimą ir dokumentų klastojimą, praėjusią savaitę atliko kratas Vilniaus atliekų tvarkymo bendrovėje „Feralita“.
Įtariama, jog grupė fizinių asmenų, tarp kurių yra ir Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (RAAD) pareigūnas, „Feralitai“ perdavė didelį kiekį metalo pakuočių atliekų, tačiau ji jų netvarkė, o pateikė tai įrodančius dokumentus, būtinus norint išvengti mokesčių.
Apstulbino kiekiai
Vilniaus RAAD pernai nustatė, kad „Feralita“ 2015 metais tinkamai nesutvarkė 100 tonų metalo pakuočių – gėrimų skardinių, konservų indelių, dangtelių – ir dėl to panaikino tai įrodančius dokumentus.
Inspektoriams įtarimų sukėlė didelis atliekų kiekis – daugiau kaip 500 tonų, kurį „Feralita“ 2015 metais supirko iš pavienių fizinių asmenų.
Anot aplinkosaugininkų, per 2015 metus „Feralita“ iš 26 asmenų surinko daugiau kaip 500 tonų atliekų – vadinasi, vienas žmogus pristatė vidutiniškai daugiau kaip po 20 tonų.
„Nelabai tikime, kad tie žmonės galėjo surinkti tokį kiekį atliekų. Manau, kad buvo klastojami dokumentai“, – kalbėjo Vilniaus RAAD direktorius Marius Švaikauskas.
Tonos iš vieno buto?
BNS žiniomis, dauguma šių asmenų gyvena vienoje gatvėje, susiję giminystės ryšiais arba yra „Feralitos“ darbuotojai.
Vienas iš jų – Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūros vedėjas Evaldas Matonis.
Jis iš pradžių savo interesų deklaracijoje nepateikė informacijos apie „Feralitai“ parduotas atliekas, bet pernai rugsėjį patikslino deklaraciją ir nurodė, jog už jas gavo vos 2,7 tūkst. eurų.
Manoma, kad E.Matonis 2015 metų pavasarį, kai dar dirbo Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje, „Feralitai“ pristatė 24 tonas metalinės pakuotės atliekų ir už tai įmonė jam išrašė kur kas didesnę sąskaitą.
Jis teigė negalintis pasakyti tikslaus parduotų atliekų kiekio.
„Aš aukciono būdu įsigijau butą, kuriame buvo labai daug atliekų. Tai gali patvirtinti Valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnai ir 18 asmenų, dalyvavusių buto apžiūroje.
Manau, pasielgiau tinkamai ir teisingai, nes perdaviau atliekas tvarkytojui, o kiek jų yra, tai čia ikiteisminio tyrimo metu viskas paaiškės“, – sakė E.Matonis.
E.Matonis teigė paskambinęs geram pažįstamam ir paprašęs sutvarkyti atliekas, bet negalėjo patvirtinti, kad tas asmuo buvo Linas Šatas, tuo metu vadovavęs „Feralitai“.
Sąsajos tiesiog bado akis
Vis dėlto E.Matonis savo privačių interesų deklaracijoje nurodo daug metų pažįstantis L.Šatą, taip pat kad jo sugyventinė yra Aplinkos ministerijos Atliekų departamento vyriausioji specialistė Ieva Klumbytė.
Ji yra „Feralitos“ steigėja ir iki 2012 metų kovo buvo vienintelė įmonės akcininkė.
Ankstesnis „Feralitos“ vadovas L.Šatas, dabar dirbantis įmonės vadybininku, tvirtino nesutinkantis su aplinkosaugininkų sprendimu panaikinti metalo atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus.
„Tas jų (Vilniaus RAAD. – Red.) sprendimas yra apskųstas teismui ir kol sprendimo nėra, yra tik jų norai.
Kai ikiteisminis tyrimas baigsis, žinosime, ar taip buvo, ar nebuvo“, – sakė L.Šatas.
Ketina tobulinti sistemą
Aplinkos ministras Kęstutis Navickas pripažino, kad šiuo atveju yra įsipainiojęs vienas sistemos darbuotojas.
Laukiama tyrimo pabaigos ir tuomet Vilniaus RAAD vadovas turėtų nuspręsti dėl E.Matonio galimybių toliau eiti pareigas.
Pasak K.Navicko, ministerija per šiuos metus ketina iš esmės persvarstyti visą atliekų tvarkymo sistemą.
„Nuo kitų metų turėtų pradėti veikti atliekų registro informacinė sistema, kuri padėtų matyti, kiek į rinką patenka atliekų, būtų galimybė realiu laiku stebėti, kaip tos atliekos juda.
Siekiame, kad už atliekų svėrimą būtų atsakingas nepriklausomas svėrėjas. Be to, ketiname griežtinti reikalavimus įmonėms, galinčioms išrašyti pažymas apie sutvarkytas atliekas, ypač užsienio bendrovėms“, – dėstė aplinkos ministras. (BNS, LR)
Minima ir liūdnai pagarsėjusi bendrovė
Vilniaus RAAD vadovo M.Švaikausko teigimu, pažymą apie neva sutvarkytas 100 tonų atliekų „Feralita“ perdavė kitai atliekų tvarkymo bendrovei „Metrail“, kuriai aplinkosaugininkai panaikino atliekų sutvarkymą įrodančius 2014–2016 metų dokumentus.
Dėl „Metrail“ per šį laiką tinkamai nesutvarkytų metalo pakuočių atliekų žala valstybei gali siekti apie 20 mln. eurų.
Praėjusiais metais Vilniaus RAAD pareigūnai patikrino bendrovę „Metrail“ ir nustatė, kad 2015 metais 5,8 tūkst. metalo pakuočių atliekų ji išvežė į Latvijos įmonę „Latvian Recycling Company“, tačiau ji neperdirba tokių atliekų ir negalėjo išrašyti dokumentų.
Šiuo metu Lietuvos teismuose nagrinėjamos kelios bylos, kuriose „Metrail“ yra apskundusi aplinkosaugininkų sprendimus panaikinti jos pažymas apie sutvarkytas atliekas.
Gamintojai ir importuotojai per metus turi sutvarkyti 54 proc. visų išleistų metalo pakuočių ir dėl to gali būti atleisti nuo aplinkosaugos mokesčių, kurie šiuo metu siekia beveik 1080 eurų už toną.