Kitų žuvų ikrais mintantys grundalai sustabdė strimelių, plekšnių, uotų, žiobrių, vėjažuvių dauginimąsi ir šias žuvis išstumia iš priekrantės.
Išnaikinę midijų teritorijas jie be maisto paliko ne tik vertingas žuvų rūšis, bet ir midijomis mintančius jūrų paukščius.
„Dar keletas metų, ir Baltijos jūroje nebepagausime jokios kitos žuvies – tiktai grundalus“, – teigė Šventosios priekrantės žvejys Gediminas Venckauskas.
Perka Latvijos įmonė
Gaudydami jūros priekrantę okupavusius grundalus žvejai iš šių invazinių žuvų mėgina išpešti bent kokios naudos ir sau, ir gamtai.
„Jeigu priekrantės žvejai masiškai ims gaudyti grundalus, bus pristabdytas jų dauginimasis. Gal tuomet į priekrantę ims grįžti strimelės, plekšnės, žiobriai“, – teigė Priekrantės verslinės ir rekreacinės žuvininkystės asociacijos vadovas Mindaugas Rimeikis.
Tačiau rimtai užsiimti grundalų žvejyba neapsimoka dėl mažų šių žuvų supirkimo kainų. Brangiausiai, bet tik po 35–40 centų už kilogramą, už grundalus moka Liepojos žuvų perdirbimo įmonė, gaminanti šių žuvų konservus.
Latviai iš žvejų superka tik didesnes nei 18 centimetrų ir ne mažiau kaip 180 gramų sveriančias žuvis.
Poreikis yra ribotas
Šventojiškis G.Venckauskas praėjusiais metais sugavo apie 190 tonų grundalų. Liepojos įmonė iš jo nupirko tik 90 tonų.
„Nereikėtų pamiršti, kad Latvijos įmonė pirmiausia stengiasi supirkti savo žvejų laimikį. Iš lietuvių ima tik tada, kai dar yra paklausa“, – sakė G.Venckauskas.
Anot jo, rankomis traukiamomis gaudyklėmis grundalus gaudantiems priekrantės žvejams latvių siūloma 350–400 eurų už toną kaina dar atperka visą vargą.
Nuo gegužės vidurio, kai latviai iš lietuvių grundalų nebepriima, šias žuvis žvejai priversti atiduoti kailinius žvėrelius auginantiems Lietuvos ūkiams. Bet jie už grundalus moka tik 10–20 centų už kilogramą.
„Tokia kaina per maža. Jei grundalai dideliais kiekiais būtų gaudomi tralais, mechaniniu būdu, dar būtų galima verstis, bet tralai priekrantėje draudžiami“, – teigė šventojiškis.
Pernai Baltijos jūros priekrantėje Lietuvos žvejai sugavo apie 350 tonų grundalų.
G.Rimeikio teigimu, šių žuvų poreikis siekia apie 700–800 tonų per metus.
Bet tiek gaudyti žvejams neapsimoka, nes apie 75 procentus laimikio tektų parduoti tiktai po 10 centų už kilogramą.
Žvėrininkystės ūkiai grundalus superka ir po 20 centų, tačiau tuomet žuvis reikia jiems atvežti arba žvejai grundalų turėtų sukaupti bent kelias tonas.
Tokių galimybių priekrantės žvejai neturi, nes nemato prasmės investuoti į krovininį transportą arba į šaldymo įrenginius.
Prašo kompensacijų
Priekrantės žvejus vienijanti asociacija Žemės ūkio ministerijai pasiūlė iš dalies kompensuoti grundalų gaudymą.
„Tai svarbu visai šalies žuvininkystei. Jau dabar iki 10 metrų gylio jūroje galima sutikti tik grundalus, nes kitų žuvų nebėra.
Šios agresyvios žuvys jau pasirodė Klaipėdos uosto akvatorijoje, žvejai jų pagauna Danėje. Jei grundalai patrauks giliau į Kuršių marias, netrukus jokių kitų žuvų nebeliks ir ten“, – niūrią ateitį piešė asociacijos vadovas M.Rimeikis.
Žvejai pageidauja, kad prie žvėrininkystės ūkių mokamos kainos valstybė pridėtų dar bent 15–20 centų. Tuomet grundalus apsimokėtų žvejoti visą sezoną – nuo balandžio pradžios iki rugsėjo vidurio.
„Valstybei tai nebūtų dideli pinigai – apie 120 tūkst. eurų per metus, o nauda gamtai didelė“, – įsitikinęs M.Rimeikis.
Su priekrantės žvejais susitikęs žemės ūkio ministras Bronius Markauskas pritarė kompensavimo idėjai ir Žuvininkystės departamentą įpareigojo surasti galimą lėšų šaltinį.
Bet šio departamento direktorė Agnė Razmislavičiūtė-Palionienė įsitikinusi, kad skatinant gaudyti grundalus vien Lietuvos žvejus būtų kovojama su vėjo malūnais.
„Grundalai sparčiai plinta visoje rytinėje Baltijos jūros pakrantėje, todėl naikinant šias žuvis jėgas turėtų sutelkti visos pajūrio šalys.
Žvejams skatinti lėšų reikėtų ieškoti aplinkosaugai skirtuose fonduose. Gal šių invazinių žuvų gaudymą finansuotų ir Europos Sąjungos fondai“, – teigė A.Razmislavičiūtė-Palionienė.