Šių šalių ambasados protestavo gindamos savo verslininkus, investavusius į vaistinių tinklus.
Pataisos stabdys tolesnę tinklų plėtrą, o tai gali sumenkinti ir ankstesnių investicijų vertę.
Keisti reikalavimai
Įstatymą, kuriam jau prigijo liaudiškas pavadinimas „vaistinė – vaistininkui“, kritikavo ne tik keturių šalių ambasados, bet ir opozicinės partijos, verslo organizacijos ir net pačios vyriausybės nariai.
Nuo šiol Lenkijoje vaistines galės steigti tik farmacijos mokslus baigę asmenys, bet ir jiems galės priklausyti ne daugiau kaip keturios vaistinės. Komentuodami pastarąsias pataisas Šiuolaikinės partijos nariai retoriškai klausė, negi norint steigti knygyną netrukus bus reikalaujama bibliotekininko diplomo, o baldus pardavinėti galės vien staliai.
Naujai statomos negalės būti arčiau kaip 500 metrų nuo jau veikiančios, o kiekvienoje vietovėje vaistinių bus leidžiama įsteigti tiktai tiek, kad kiekviena aptarnautų ne mažiau kaip po tris tūkstančius gyventojų.
Užima menką rinkos dalį
Valdančioji nacionalistinė Teisės ir teisingumo partija (TTP) pataisas priėmė tesėdama populistinius pažadus remti savus smulkiuosius verslininkus konkurencinėje kovoje su užsienio prekybos tinklais.
Pakeitimus gyrė sveikatos apsaugos ministras Konstantas Radziwilas, tvirtindamas, kad tai neleis bankrutuoti mažoms šeimyninėms vaistinėms ir paskatins jas steigti provincijoje.
Pasak dienraščio „Rzeczpospolita“, gąsdinimas užsienio tinklais yra išpūstas, nes užsieniečiai užima tik 4 procentus vaistinių rinkos. Iš šalyje veikiančių 14,7 tūkst. vaistinių vos 594 yra valdomos užsienio kapitalo įmonių.
66 procentai vaistinių yra individualios. Dauguma iš 390 vaistinių tinklų yra nedideli, vienijantys po kelias ar keliolika vaistinių. Tiktai 16 tinklų valdo daugiau negu po 50 vaistinių, o trys didžiausi tinklai yra lenkiški.
„Vilniaus prekybos“ įkurtas 84 „Euro-Apteka“ vaistinių tinklas – didžiausias, valdomas užsieniečių. JAV verslininkams priklauso 70 „Gemini“ vaistinių, o Izraelio ir Kanados piliečiai kontroliuoja 69 „Super-Pharm“ vaistines.
Šių valstybių ambasadų protestus parėmė Lenkijos informacijos ir užsienio investicijų agentūra. Pastaroji įspėjo Seimą, kad įstatymo pataisos gali turėti neigiamos įtakos vaistinių rinkos plėtrai ir investicijoms.
Agentūros laiške buvo tvirtinama, kad tokie staigūs verslo sąlygų pakeitimai kelia didelę riziką užsienio bei vietos investuotojams ir prieštarauja tarptautinei verslo praktikai.
Jau anksčiau kėlė pyktį
Įdomu tai, kad prieš dešimtmetį vaistinių tinklas „Euro-Apteka“ buvo sukėlęs didžiulį vietos vaistininkų pyktį dėl agresyvios kainų politikos.
Siekdami įsitvirtinti rinkoje lietuviai kai kuriuos vaistus ėmė pardavinėti pusvelčiui, todėl prie „Euro-Apteka“ vaistinių susidarydavo didžiulės pirkėjų eilės.
Vietos farmacininkai tada surengė reklamos akciją, ragindami pirkti tik lenkiškose vaistinėse, o tokį šūkį puošė prieškario prezidento Jozefo Pilsudskio portretas. Tuomet Seimas skubos tvarka irgi priėmė įstatymą, apribojusį užsieninių vaistinių steigimą.