Baltijos valstybės yra vienos iš geriausių vietų verslui Vidurio ir Rytų Europoje. Tai liudija Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų (AHK) įmonių apklausa. Jos duomenimis, Lietuva, Latvija ir Estija lenkia Čekiją, Lenkiją ir Vengriją.
Apklausos duomenimis, praėjusių metų verslo ir investicijų plėtros optimistinės tendencijos išliko ir šiemet. Įmonių lūkesčiai šiems ir kitiems metams taip pat yra teigiami, ypač apyvartos augimo ir eksporto srityse.
Tačiau teigiamas nuotaikas truputi slopina menka kova su korupcija, ekonominės politikos nuspėjamumas ir menka darbo jėgos pasiūla.
Estijai - pirmenybė
Estija gavo bendrą 2,3 balų įvertinimą ir yra viena geriausiai įvertintų šalių šioje apklausoje.
„Aštuonios iš dešimties įmonių vėl rinktųsi tą pačią vietą investicijoms. Tarp 16 įvertintų Vidurio ir Rytų Europos valstybių Lietuva, Latvija ir Estija užima pirmąsias vietas, – pabrėžė vykdomasis AHK valdybos narys Florian Schröder. – Visgi mes atidžiai stebime Estiją, kurioje vyriausybės paskleista žinia apie planuojamą naujų mokesčių įvedimą sąlygoja santūrią nuotaiką.“
Ekonominė situacija
Vidutiniškai 73 proc. įmonių Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje tikisi, kad šiais metais jų apyvarta, palyginti su 2016-aisiais, augs 8–14 proc.
Manančių, kad apyvarta trauksis, palyginti su 2015-aisias, pernai Estijoje sumažėjo 11 proc., o Latvijoje – 15 proc.
Tai atitinka ir eksporto lūkesčius, Pavyzdžiui, Estijoje 98 proc., Latvijoje 96 proc., o Lietuvoje 100 proc. įmonių tikisi, kad šiais metais eksportas augs aba išliks toks pat kaip ir pernai.
48 proc. Latvijos įmonių ir 49 proc. Lietuvos įmonių mano, kad personalo poreikis didės. Lietuvoje šis vertinimas, palyginti su praėjusiais metais, skiriasi net 16 procentinių punktų. Tuo tarpu specialistų pasiūla visose trijose valstybėse mažėja. Tai – bloga tendencija, kuriai reikėtų pastoti kelią.
Investicijos džiugina
Aiškiai matyti gera įmonių nuotaika investicijų srityje, liudijanti optimistinį požiūrį į ateitį.
Latvijoje 44 proc. įmonių nori investuoti, 2016 m. ši dalis buvo 35 proc. (2015-aisiais - 31 proc.).
Lietuvoje investuoti ketina beveik pusė apklaustų įmonių (49 proc.) (2016-aisiais - 40 proc.).
Estijoje ši dalis truputi mažesnė nei praėjusiais metais.
Vietinių įmonių pavyzdžiu seka ir užsienio investuotojai. Pavyzdžiui, balandį pasaulyje žinomas automobilių pramonės tiekėjas HELLA paskelbė, kad planuoja statyti elektronikos komponentų gamyklą Lietuvoje. Gamykla, į kurią bus investuota 30 mln. eurų ir kurioje bus sukurta 250 darbo vietų, Kaune turėtų būti pastatyta kitų metų viduryje.
2016 m. Vokietijos investuotojų dalis tiesioginėse užsienio investicijose Lietuvoje buvo 10,1 proc., Latvijoje – 4,33 proc. ir Estijoje - 1,4 proc.
Kas antra apklausta įmonė mano, kad pramonės skaitmenizavimas yra svarbus ir į tai investuotų nuo 71 proc. Lietuvos ir iki 87 proc. Estijos įmonių.
Vietos verslui vertinimas
Vertinant vietos verslui faktorius trijose šalyse stebimos įdomios tendencijos.
Estijoje ekonominės politikos nuspėjamumo, darbo kaštų bei mokesčių naštos vertinimas pablogėjo. Tačiau vis tiek dauguma šių įvertinimų yra aukštesni nei Vidurio ir Rytų Europos vidurkis.
Santūrios nuotaikos priežastis galėtų būti vyriausybės žinia apie ketinamus įvesti naujus mokesčius. Estija, kuri lyg šiol pasižymėjo skaidria ir draugiška verslui mokesčių sistema, gali dėl šios priežasties netekti savo dinamikos.
Latvijoje kova su korupcija ir nusikalstamumu buvo įvertinta 3,69 balo, blogiau nei praėjusiais metais. Taip pat blogiau vertinama ir viešoji administracija bei specialistų pasiūla. Pozityviau vertinami viešųjų pirkimų skaidrumas, produktyvumas ir ypač vietinių tiekėjų pasiūla bei gaminių kokybė.
Lietuvoje stebimas teigiamas vaizdas, nes kai kurie įmonių vertinimai pagerėjo. Tai galėtų būti susiję su nauja vyriausybe ir jos ketinimais vykdyti reformas. Viešųjų pirkimų skaidrumas, kova su korupcija bei nusikalstamumu, darbo kaštai ir aukštasis išsilavinimas vertinami prasčiau nei praėjusiais metais. Geriau vertinamas paramos lėšų pasiekiamumas ir vietinių tiekėjų gaminių kokybė.
Profesinis ugdymas
Profesinio ugdymo sistema trijose valstybėse vertinama 3 balais, tai yra šiek tiek aukščiau nei Vidurio ir Rytų Europos vidurkis (3,35), tačiau sistemai gerinti poreikis yra. Daugiau nei 85 proc. įmonių, Latvijoje netgi 91 proc., yra tos nuomonės, kad profesinio ugdymo procese praktikai turėtų būti skirta daugiau laiko.
Apklaustųjų dauguma pasisako už vokišką modelį – 70 proc. praktikos ir 30 proc. teorijos. Šioje vietoje gali būti naudingas Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų vykdomas VETnet projektas, kurį remia Vokietijos federalinė švietimo ir mokslinių tyrimų ministerija. VETnet siekia dualaus ugdymo elementus pagal Vokietijos pavyzdį įdiegti Baltijos valstybių profesinio ugdymo sistemose. AHK planuoja savo veiklą šioje srityje išplėsti Lietuvoje bei Estijoje.
Apklausa - metų pradžioje
2017 m. nuo vasario 1 d. iki kovo 1 d. vykdyta AHK įmonių Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje apklausa yra dalis tarptautinės įmonių apklausos, kurią organizuoja užsienio prekybos rūmai Centrinėje ir Rytų Europoje.
Apklausa vykdoma Albanijoje, Bosnijoje ir Hercogovinoje, Bulgarijoje, Čekijoje, Estijoje, Kratijoje, Kosove, Latvijoje, Lenkijoje, Lietuvoje, Makedonijoje, Rumunijoje, Serbijoje, Slovakijoje, Slovėnijoje, ir Vengrijoje Šiose šalyse situacija vertinama kiekvienoje šalyje atskirai bei lyginamos visos šalys tarpusavyje. Iš viso apklausoje dalyvavo 1.734 įmonės, iš kurių 170 iš Baltijos valstybių.