A. Sanikovas: finansinės grėsmės verslui kelia naujų iššūkių

Verslui tenkančios finansinės rizikos – tema, kuri, deramai neįvertinta ir neišanalizuota, gali atnešti skaudžių pasekmių ar net bankrotą. Aviacijos įmonių grupės „Avia Solutions Group“ finansų vadovas Aurimas Sanikovas atkreipia dėmesį, kad šalia senųjų finansinių rizikų aktyviai dygsta ir naujos, susijusios su technologijų plėtra. 

Aviacijos įmonių grupės „Avia Solutions Group“ finansų vadovas Aurimas Sanikovas. 
Aviacijos įmonių grupės „Avia Solutions Group“ finansų vadovas Aurimas Sanikovas. 
Daugiau nuotraukų (1)

Julija Dagytė

2017-05-29 08:57

Kas, kalbant apie finansų valdymą, dažniausiai yra traktuojama kaip rizikos, kokius pavyzdžius galėtumėte išskirti?

Finansinių rizikų sąrašas yra ganėtinai ilgas, jos visos yra svarbios, bet svarbiausias išskirčiau kredito, likvidumo, rinkos ir operacines rizikas.

Turbūt didžiausias pasaulyje klasikinis konfliktas, susijęs su kredito rizika – tai pagunda tęsti pardavimus įmonėms su neaukštu kredito reitingu nepaisant jau turimų mokėjimų atidėjimų (t.y.  kreditų).

Tokios įmonės lengviau perka produktus su padidinta marža ir taip padeda tiekėjo pardavėjams greičiau pasiekti pardavimų tikslus. Tačiau jos turi smarkiai didesnę nemokumo riziką. Vienas iš pavyzdžių – Rusijos avialinijų milžinės „Transaero“ bankrotas, dėl kurio ne tik mums teko nurašyti kelių milijonų eurų skolas, bet ir kitiems vežėjo tiekėjams, oro uostams, lėktuvo lizingo įmonėms ir t.t.

Nuolatinės išlygos klientams bei proaktyvumo stoka išsiieškant skolas, prisidengiant prastesnių santykių su klientais rizika, sumoje gali atnešti daugiau žalos, nei papildomos maržos.

Likvidumo rizika taip pat svarbi. Bankinė rinka operuoja taip, kad yra siūlomas skėtis saulei šviečiant, tačiau atimamas pradedant lyti. Rinkoje teko matyti ne vieną pavyzdį, kai nepamatuota plėtra už paskutinius pinigus kainuoja įmonei bankrotą.

Tai įvyksta dėl verslo ar rinkos neišmanymo, situacijos joje pasikeitimo ar tiesiog sulėtėjimo. Todėl ir mes nesiskoliname tiek, kiek galėtume, pagal finansinius rodiklius, pasilikdami saugumo ribą. Ir tai svarbu ne tik tam atvejui, jeigu pasikeis situacija rinkoje, bet ir tiesiog dėl biurokratinių procesų.

Pavyzdžiui, keliems mėnesiams gali užsitęsti PVM gražinimas, kuris suplanuotas operacinių, einamųjų išlaidų dengimui. Be saugaus rezervo, tokia situacija gali net sustabdyti įmonės veiklą. 

Minėjote ir rinkos rizikas. Kuo pavojingos jos ? 

Valiutos rizikos ar indeksų svyravimai bet kuriai tarptautinei bendrovei yra skaudžiausia tema. Suprantama, apsidraudimo sandoriai galėtų pagelbėti, tačiau iššūkiu tampa administravimo kaštai ir suplanuotų pinigų srautų išsibarstymas. Praktikoje didžiausias iššūkis, kai apsidraudžiamos didelės sumos. Pavyzdžiui, kalbant apie valiutų kurso svyravimo riziką dažnai nutinka taip, kad produktas, kuriuo buvo apdrausta rizika,

bendrovei atneša didelį nuostolį, kai nieko nedarant būtų uždirbtas didelis pelnas. Rinkoje teko matyti ne vieną iždo vadovą, priimantį chrestomatiškai teisingus sprendimus, tačiau nepasitenkinimas dėl neigiamų apsidraudimo instrumentų verčių privertė juos pasirinkti kitą karjerą.

Ryškiausias pavyzdys Lietuvoje – kai litas buvo pririštas prie dolerio santykiu 1:4. Anuomet, viena bendrovė apdraudė didžiulę dolerinę paskolą baimindamasi lito devalvacijos. To pasekmes galite numanyti patys. Tuo tarpu mes pasirinkome natūralų apsidraudimą – siekiame subalansuoti pirkimus ir pardavimus ta pačia valiuta. Ilgalaikėje perspektyvoje ši strategija pasirodė teisingiausia.

Nusikaltimai virtualioje erdvėje, vadinamųjų hakerių įsilaužimai pasaulyje tampa vis aktualesne tema. Kaip šias rizikas jaučia verslas? 

Kai technologijos vis giliau skverbiasi į mūsų gyvenimus, tokio tipo rizikos, tampa vienos pavojingiausių verslui. Laiškai, prašantys greitai pervesti pinigus, skambučiai, pranešantys apie tariamą įsilaužimą į bankines sąskaitas, atsiskaitymai vogtomis kortelėmis – tai tik kelios situacijos, su kuriomis įmonės susiduria itin dažnai, ypač paskutiniu metu.

 Kuriant įmonės saugumo politiką, visų atvejų nenumatysi, nes apgaulės schemos vystosi taip pat greitai, kaip ir technologijos bei socialinės inžinerijos priemonės. Todėl svarbiausias atsakas ir prevencijos veiksmas – žmonių edukacija. 

Kokius didžiausius finansų valdymo iššūkius galėtumėte išskirti iš „Avia Solutions Group“ istorijos? 

2009 m. „Avia Solutions Group“ apyvarta tebuvo 22 mln. eurų, o pernai grupės pajamos pasiekė 306 mln. eurų. Per aštuonerius metus paaugti 14 kartų iš tiesų yra iššūkis. Tiek pirminis viešasis siūlymas 2011 m., tiek antrinis 2014 m. leido sustiprinti kapitalo bazę.

Natūralus augimas ir įsigijimai taip pat prisidėjo prie subalansuotos plėtros. Niekas mūsų nemokė, kaip daryti viešus akcijų siūlymus, auginti organizacijas, jas struktūrizuoti, užtikrinti augimą, kontrolę ir plėtrą. Mokėmės iš geriausių Lietuvos ir užsienio pavyzdžių, detaliai nagrinėdavome, diskutuodavome ir perimdavome geriausias praktikas. Vėliau natūraliai atėjo laikas, kai teko kurti inovacijas patiems. 

Per visą šį laikotarpį didžiausias iššūkis buvo išlaikyti subalansuotą augimą. Kartais išorinių neigiamų aplinkybių poveikis buvo toks gausus ir užsitęsęs, kad vietomis rimtais veidais svarstydavome apie grupės vidaus kapeliono pareigybę. 

Didžiausias finansų valdymo iššūkis buvo rasti optimalų modelį. Tokį, kuris padėtų valdyti pinigų srautus, o jų kontrolės mechanizmas užtikrintų informacijos savalaikiškumą ir tinkamumą verslo sprendimams priimti. Ilgai svarstėme, ieškojome geriausių pavyzdžių tiek  augimui, tiek veiklos efektyvumui užtikrinti ir pasirinkome decentralizuotą modelį.

Būtent dėl to šiandien įmonių grupėje galima sutikti ne vieną finansų vadovą. Nors kaštų prasme tai nėra pigiausias modelis, bet finansai yra ten, kur vyksta verslas, ir jie yra ne tik funkciniai sprendiniai, bet ir verslo patarėjai.

Kodėl neretai verslo plėtra tampa iššūkiu ar netgi sugriauna ilgai puoselėtą įmonę/įmonių grupę? Ką svarbiausia įvertinti galvojant apie įmonės plėtrą? 

Sėkminga plėtra priklauso nuo įvairių priežasčių – pradedant produktu, baigiant politika. Tačiau mūsų atveju svarbiausia yra įsivertinti finansines galimybes (tam atvejui, jei nepavyks) bei žmones, kurie vykdys plėtros strategiją. Tai turi būti subalansuota komanda, vesianti į priekį, tačiau niekada nereikia pamiršti ir rinkos.

Kartais tai pačiai komandai vienos strategijos puikiai veikia vienose rinkose, o kitose būna visiškai nesėkmingos. Kartais tai gali būti fundamentali paklausa, konkurentai, o kartais šalies politika ar reguliavimas.

Jūsų pastebėjimu, kokias klaidas finansų valdymo srityje dažniausiai daro verslo naujokai, kokias – senbuviai? 

Finansų valdymo srities naujokai dažniausiai neįvertina kredito rizikos ir tinkamo informacijos pateikimo svarbos verslo sprendimams priimti. Senbuvius dažniausiai užliūliuoja nusistovėjusios operacijos, žmonės praranda poreikį tobulėti ir nebesiekia pokyčių optimizuoti ar diegti naujoves.

Koks Jūsų požiūris į sprendimus finansuoti ilgalaikes ar trumpalaikes investicijas paimant trumpalaikes paskolas? Ką reikėtų įvertinti, į ką atkreipti dėmesį prieš ryžtantis paimti paskolą? 

Bazinis atskaitos taškas – planuojami pinigų srautai bet kokiu atveju turėtų atitikti finansavimo grafiką. Suprantama, yra išorinė šalis – bankas, kuri patikrina, ar bendrovės prielaidos yra tinkamos. Bet visada reikia pagalvoti, ką darysime ir kaip elgsimės, jei nepavyks.

Pradedantieji verslininkai neretai viešai sako, kad Lietuvoje mokestinė sistema verslui nėra palanki. Kokia Jūsų nuomonė apie tai? Ką šioje sistemoje būtų galima pakeisti? 

Lietuvoje mokesčių sistema yra pakankamai subalansuota veiklai Lietuvoje, tačiau vis dar tobulintina. Labiausia kenkia nepagrįstos kalbos apie progresinius mokesčius. Jos ypač veikia didesnę pridėtinę vertę kuriančius ir didesnį darbo užmokestį gaunančius žmonėms.

Po tokių gąsdinimų, įmonės, turinčios alternatyvas kitose šalyse, permąstys, ar verta Lietuvoje pradėti ir plėtoti verslą. Lietuva nebėra žemo darbo užmokesčio šalis, ir pigesnės darbo jėgos argumentas, anksčiau padėjęs atsverti mokestinės aplinkos netobulumus, nebetinka šiandieniniame kontekste. Politikai, siekdami pigaus populiarumo, niekaip neįsisąmonina, kad svarbiausia yra nuoseklumas, tęstinumas ir prognozuotumas.

Paminėtina ir tai, kad Lietuvos teisinė ir mokestinė aplinka nepritaikyta holdinginėms struktūroms. Olandija, Airija, Estija ar Kipras yra stipriai pažengę šioje srityje. Pavyzdys – įmonės, turinčios dolerį kaip funkcinę valiutą. Jam svyruojant, verslai susiduria su perkainuojamomis paskolomis ir tokiais atvejais pelno mokestis mokamas už pelną, kurio įmonė realiai dar neuždirbo.

Tai labai primena Rusiją, tik ten dar blogiau, nes tik pusę mokestinio nuostolio gali panaudoti tokiam uždirbtam pelnui. To nėra, pavyzdžiui, išvardintose pažengusiose valstybėse. Tai galbūt atrodo tik smulkmenos, bet jos jau išspręstos kitose šalyse. Ir tai dažnu atveju tampa kliūtimi kuriant Lietuvos kaip saugios ir holdinginėms struktūroms pritaikytos, tarptautinį verslą vystyti tinkamos šalies įvaizdį.

Nepaisant to, kad Lietuva man labai patinka, bet užsitęsęs mokestinio ir teisinio reguliavimo tobulinimas gali lemti tai, kad Lietuva susidurs ne tik su gyventojų, bet ir vidutinio bei stambaus verslo mokestinio rezidavimo emigracija į kitas ES valstybes. 

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.