Rusijos grūdininkų sąjunga neseniai pradėjo tiesiog maldauti geležinkelininkų, kad jie leistų gabenti pernykščio derliaus grūdus per Baltijos jūros uostus, taip pat ir per Latviją.
Dar anksčiau agentūra „Reuters“ paskelbė, kad Rusijos geležinkeliai atsisako gabenti krovinius į latvių uostus, nes taip keršijama šiai valstybei už jos kritiką dėl dujotiekio „Nord Stream 2“ projekto.
Nors geležinkelių kompanijos vadovybė neigė kalbas apie bet kokį embargą, Rusijos grūdininkų sąjungos prezidentas Arkadijus Zločevskis tvirtino, kad visi prašymai, kuriuose minimi Latvijos uostai, iškart atmetami.
O grūdininkams – ne pyragai. Jie pasirengę užsienyje parduoti 40 mln. tonų pernykščių grūdų, bet iki šiol eksportavo mažiau nei pusę.
Todėl saugyklose dabar – net 21 mln. tonų.
Prognozuojama, kad šįmet Rusijoje gali būti prikulta apie 110 mln. tonų grūdų. Mažiausiai trečdalis jų bus skirti eksportui, tačiau kaip ir kam išgabenti?
Tradiciškai rusiškus grūdus perkantys Egiptas ir Turkija tai paskelbia jų importo draudimą, tai vėl jį atšaukia. Todėl reikia ieškoti naujų klientų.
Jų nestinga, nes javus mielai perka Pietų ir Lotynų Amerikos, Šiaurės Afrikos, net Vakarų Europos šalys. Vienintelė bėda – logistika. Mat į šiuos regionus grūdai paprastai eksportuojami per Baltijos jūros uostus.