Tai parodė draudimo bendrovės „Gjensidige“ užsakymu „Spinter tyrimai“ atlikta verslo atstovų nuomonės apklausa.
Tyrimo duomenimis, 30 proc. Estijos verslininkų pirmiausia norėtų apdrausti šeimą, o ne verslą, 25 proc. Latvijos verslo atstovų taip pat pirmenybę teikia artimųjų draudimui. Tuo tarpu tik 9 proc. Lietuvos bendrovių vadovų išreiškė nuomonę, kad šeimą jie norėtų apdrausti labiau negu verslą.
„Analizuojame Lietuvos verslo atstovų situaciją, kuri, tyrimo duomenimis, pastaraisiais metais mūsų šalyje pasikeitė iš esmės. Prieš ketverius metus 17 proc. mūsų šalies verslininkų draudimo prioritetu vadino šeimą, tuo tarpu šiemet šis rodiklis sumažėjo beveik perpus. Svarbu pažymėti, kad Latvijoje šeimos prioritetas prieš verslą per pastaruosius kelerius metus beveik dvigubai padidėjo“, – sakė draudimo bendrovės „Gjensidige“ generalinis direktorius Marius Jundulas.
M. Jundulas atkreipė dėmesį, kad tokie Baltijos šalių verslininkų pozicijų skirtumai yra nulemti labai įvairių faktorių: ekonominės situacijos, valstybės požiūrio į šeimą, sąlygų verslui. „Lietuvos verslininkų nuomonės pokyčiui taip pat gali turėti įtakos supratimas, kad saugus verslas reiškia ir šeimos gerovę. Patyrus nuostolių versle, pavojuje atsiduria ir šeimos finansinė gerovė“, – teigė „Gjensidige“ vadovas.
Pasak psichologo Mariaus Daugelavičiaus, kuo šalis turtingesnė, tuo jos žmonės yra labiau atsipalaidavę. „Lietuviai, pagal charakterio ir būdo ypatybes, yra labai atsakingi. Jie netgi atsakingesni už daugelį kitų tautų. Latviai, o ypač estai – labiau atsipalaidavę. Pastarųjų ir materialinė padėtis daug geresnė, todėl jie vadovaujasi principu, kad pinigų bus ir dėl jų nereikia jaudintis.
Tuo tarpu lietuvius dar būtų galima vadinti „alkana tauta“. Jie labai daug dėmesio skiria verslui, pinigams ir karjerai. Jiems svarbu įsitvirtinti gyvenime ir uždirbti pinigus. Dažnai Lietuvos gyventojai galvoja, kad šeima – tai savaime suprantamas dalykas, kuris yra, buvo ir bus. Taip pat įtaką šiems rezultatams daro ir įgimtas lietuvių pareigingumas bei baimės jausmas, kuris srityse, susijusiose su pinigais, yra pakankamai didelis“, – kalbėjo M. Daugelavičius.
Verslininkų apklausa parodė, kad 81 proc. Lietuvos bendrovių vadovų verslas ir šeima yra vienodai svarbūs, jie įvardija, kad ir savo artimuosius, ir verslą apdraustų vienodai. Tokią pačią abiejų svarbą nurodė 66 proc. Latvijos verslininkų ir 56 proc. Estijos verslo atstovų.
Pasak „Gjensidige“ generalinio direktoriaus, tyrimo duomenys neleidžia kalbėti apie Baltijos šalių verslininkus kaip apie itin pragmatiškus, tik pinigais ir plėtra besirūpinančius žmones. Verslą, o ne šeimą, kaip svarbiausią prioritetą, tyrime išskyrė tik apie dešimtadalis Baltijos šalių verslininkų.
Psichologo teigimu, rizika, kad kažkas negero atsitiks verslui, yra didesnė nei realios grėsmės šeimai. „Labai tikėtina, kad verslininkai įvertina rizikos laipsnį vienam ir kitam dalykui. Verslo atstovai dažnai patiria krizines situacijas ir mato realybę, kai versle atsitinka kažkas negero – nuostoliai, vagystės, apiplėšimai.
Jie pasvėrę priima sprendimą, kad jų verslui gali pasitaikyti daugiau rizikų nei artimiesiems“, – svarstė M. Daugelavičius.
Reprezentatyvi verslininkų apklausa Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje atlikta lygiomis dalimis apklausiant daugiau nei 600 respondentų visose trijose Baltijos šalyse.
