Oro uostą siutina svetimas verslas – vyksta ne bet koks mūšis

Kai dviejų sklypų šeimininkai savo valdose sumanė įrengti automobilių stovėjimo aikšteles, valstybės įmonė „Lietuvos oro uostai“ greitai suprato: konkurentai sumažins paslaugų kainas, ir visais įmanomais būdais pradėjo kaišioti pagalius į ratus.

Gali būti, kad verslininkams savo žemėje jau įrengtus įvažiavimus į būsimą automobilių aikštelę teks išardyti, nes taip pageidauja visagalis oro uostas.<br>D.Umbraso nuotr.
Gali būti, kad verslininkams savo žemėje jau įrengtus įvažiavimus į būsimą automobilių aikštelę teks išardyti, nes taip pageidauja visagalis oro uostas.<br>D.Umbraso nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Jun 4, 2017, 1:14 PM

Oro uostas – gatvės šeimininkas, tad niekas šalia jos net akmens negali pajudinti.

O labiausiai oro uostą piktina konkurentai.

Tai pajuto vilniečiai, kurie dviejuose sklypuose šalia oro uosto ketina įrengti automobilių stovėjimo aikšteles.

Žinoma, kad automobilių stovėjimo paslauga oro uosto teritorijoje auksinė, tad statytojai iš karto susidūrė su kliūtimis.

O po teismų maratono savo žemėje aikšteles ketinę įrengti sklypų šeimininkai jau nuleido rankas. Gali būti, kad jau įrengtus įvažiavimus teks išardyti – mat taip pageidauja visagalis oro uostas.

Pirmiausia – įvažiavimai

Dviejų 0,57 ir 1,07 hektaro sklypų savininkai užsiimti verslu nusprendė jau prieš porą metų. Juolab kad abu sklypai puikioje vietoje – prie F.Vaitkaus gatvės, šalia kelio į Vilniaus oro uostą.

Įrengti automobilių stovėjimo aikštelių nedraudė ir sklypų naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų priežiūros objektų teritorijos.

Bet abu sklypai buvo be įvažiavimų, tad pirmiausia keturi jų bendraturčiai nutarė tuo pasirūpinti. Tam jie kreipėsi į bendrovę „ArchiDELTA“, kad ji parengtų projektą.

Parengus projektą sklypų savininkai pasirūpino leidimais kasimo darbams.

Kai 2015-ųjų rudenį įvažiavimai į sklypus jau buvo įrengti, bendraturčiai apstulbo.

Jiems buvo įteiktos Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartys, kuriose nurodyta, kad tenkinamas valstybės įmonės „Lietuvos oro uostai“ prašymas pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Teisme – dar viena byla

Negana to, praėjusiais metais tas pats teismas pradėjo nagrinėti civilinę bylą, kurioje atsakovais tapo ne tik sklypų savininkai, bet ir savivaldybė.

Mat valstybės įmonė „Lietuvos oro uostai“ siekia panaikinti pritarimus projektams ir įpareigoti bendraturčius nugriauti jau pastatytus statinius.

„Lietuvos oro uostų“ generalinis direktorius Gediminas Almantas pokalbio su sklypų šeimininkais metu tiesiai šviesiai pareiškė, kad naujos automobilių stovėjimo aikštelės oro uostui yra nenaudingos.

Suprask – konkurentų pašonėje nereikia.

Nė motais buvo ir sostinės valdžios dokumentas, įpareigojantis užtikrinti galimybę naudotis F.Vaitkaus gatve visų sklypų savininkams.

Ši gatvė tikrai nėra oro uosto nuosavybė.

Oro uosto ir sklypų bendraturčių ginčą mėgino spręsti ir savivaldybės administracijos direktorė Alma Vaitkunskienė.

Po susitikimo su ja oro uosto direktorius Artūras Stankevičus lyg ir buvo sutikęs bylą baigti taikos sutartimi.

Tačiau kitą dieną jis sklypų šeimininkams pareiškė: tegu jie savo valdas parduoda „Lietuvos oro uostams“ arba įsipareigoja trejus metus jokių aikštelių neįrengti.

Piktnaudžiauja padėtimi?

Teismo sprendimas sklypų savininkams buvo nepalankus. Jie įpareigoti per 3 mėnesius sutvarkyti dokumentus arba nugriauti statinius.

Vis dėlto jie kreipėsi į oro uosto administraciją, kad ji pateiktų technines sąlygas.

„Įdomu, ką pasiūlys? Ar tos sąlygos nebus nerealios?“ – klausė sklypų savininkų interesus ginantis advokatas Vitalijus Burinskis.

Pasak jo, neįsileisdamas automobilių stovėjimo paslaugas teikiančių konkurentų oro uostas ne tiktai piktnaudžiauja savo padėtimi, bet ir nusižengia konkurenciją reguliuojantiems įstatymams.

Save pasiskelbė šeimininkais

Kaip aiškina „Lietuvos oro uostų“ komunikacijos projektų vadovė Agnė Mažeikytė, statytojai projektavo įvažiavimus prie žemės sklypų kaip laikinus statinius, skirtus tiktai specialiam transportui privažiuoti, o ne aikštelėms įrengti.

A.Mažeikytė tvirtino priešingai nei savivaldybė – esą „Lietuvos oro uostai“ yra visos F.Vaitkaus gatvės valdytojai.

Todėl sklypų savininkai į projektavimo procesą privalėjo įtraukti ir juos – prašyti suteikti prisijungimo sąlygas, derinti projektą.

„Lietuvos oro uostai“ apie statybas ir tai, kad yra ardomi mūsų valdomos gatvės elementai, sužinojo tik tuomet, kai statybos buvo pradėtos. Kreipėmės į teismą dėl savo teisių gynimo“, – aiškino A.Mažeikytė.

Jos žodžiais, tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas nutarė, jog savivaldybės pritarimai įvažiavimams įrengti neteisėti ir dėl to negaliojantys, ir nustatė terminą statytojams teisės aktų nustatyta tvarka parengti ir suderinti projektinę dokumentaciją, gauti statybą leidžiantį dokumentą.

O to nepadarius – įvažiavimus išardyti.

Ji pridūrė, kad įvažiavimai įrengti nesilaikant būtino ir teisės aktuose nustatyto atstumo iki sankryžos.

Pažymėtame sklype buvo planuojama aikštelė

Sostinės merui užkliuvo niekaip nesutramdomi apgavikai taksistai

Oro uostas ne tik neįsileidžia konkurentų, bet ir daugybę metų nesutramdo čia siautėjančių taksistų.

„Oro uosto taksi linija turi būti pertvarkyta, kad ji nebebūtų išsivėpusi žioplų miesto svečių gaudyklė“, – daugiau nei prieš mėnesį ryžtą demonstravo meras Remigijus Šimašius.

Geriausia būtų nustatyti tikslią fiksuotą kelionių taksi kainą. Oro uostas turėtų užtikrinti, kad visi keleiviai ją žinotų.

R.Šimašius stebėjosi: kodėl kviesdamas taksi iš miesto keleivis kaip nelegalus prekeivis privalo slėptis kažkur antrajame aukšte prie išvykimo terminalo, kad taksisto nepagautų policija.

Jis pats žadėjo išsikviesti paprastą ar „Uber“ taksi į oro uostą ir stebėti padėtį.

Sostinės mero žodžiais, prie oro uosto reikia įlaipinimo į taksi zonos, kuria kiekvienas keleivis nesiblaškydamas galėtų naudotis.

Tačiau oro uostui, R.Šimašiaus žodžiais, šių uždavinių nepavyksta išspręsti.

„Jei oro uostas dirbti nenori ar jam nepavyksta, mielai perimsiu jo prieigas tvarkai įvesti. Tai būtų išskirtinis atvejis, bet svarbu, kad veiksmingas“, – grasino R.Šimašius.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.