Startuoliai įsisuko į spintas – ko jie tik ten nepridirbo

Amerikiečių verslo akseleratorius „Plug and Play“ kartu su projektu „Fashion for Good” bei prancūzų prabangos konglomeratu „Kering“, valdančiu tokius prekės ženklus kaip „Alexander McQueen”, “Balenciaga”, “Gucci”, “Saint Laurent”, “Sergio Rossi”, “Puma” bei kitus, sumanė verslumo skatinimo programą “Plug and Play — Fashion for Good”.

Ji orientuota į inovacijų diegimą drabužių ir prabangos pramonėje. Per pirmąją atranką organizatoriai atrinko 12 projektų iš daugiau nei 250 pretendentų. 

Štai įdomiausi projektai, patraukę mados ir verslo dėmesį. 

Atrinkti startuoliai mados pramonei siūlo įgyvendinti projektus, kurie sumažintų rimtą šio verslo aplinkai daromą žalą. Kiti gi ragina diegti alternatyvius gamybos metodus, pratęsiančius audinio ilgaamžiškumą. Yra ir tokių startuolių, kurie sumanė gamybą be atliekų.

Startuolis „Pili-bio” sukūrė atsinaujinančius dažus, kuriuos gamina, kaip teigiama projekto tinklapyje, „mikroskopinės gyvos būtybės“.

Naujasis būdas, kuriuo siūloma spalvinti audinius, projekto sumanytojų teigimu, pakeis cheminius dažus, kurie gaminami iš neatsinaujinančių šaltinių ir yra nuodingi, bei augalinius, kurie brangūs ir priklausomi nuo klimato.

Teigiama, kad unikalus dažymo būdas tiks ir tekstilės, ir kosmetikos pramonei.

“Naująją epochą valdys bakterijos, mikroskopinės gyvos būtybės, kurias galima auginti įvairių atsinaujinančių medžiagų gamybai pramonei reikiamomis apimtimis“, - pabrėžiama startuolio pranešime. 

“Pili-bio” tinklapyje atkreipiamas dėmesys, kad mikroorganizmai jau seniai naudojami maisto pramonėje: vykstant fermentacijai gaminasi alus, duona, sūris, šokoladas, actas ir kiti produktai. Mikroorganizmai pasitelkti ir sveikatos apsaugai, pavyzdžiui, gaminant insuliną. 

“Dropel” komanda sukūrė biologiškai skaidų polimerą, kuris įsipina į natūralias austines medžiagas ir sluoksnius. Dėl to audinys nesugeria, o atstumia skystas ar aliejingas medžiagas. Taip pratęsiamas bet kurio pluošto tarnavimo laikas. 

Tačiau tai nereiškia, jog tokį ypatingą audinį nemiela dėvėti. Priešingai: jis minkštas ir pralaidus orui.

Tai – neįprastas olandų dizainerės Anielos Hoitink projektas. Ji sumanė vienapakopį rūbų gamybos modelį, kuriam nereikia siūlų. Startuolio idėjos autorė sukūrė drabužius iš grybienos. 

Micelis suspaudžiamas į vienodo tipo elementus specialiose formose, o vėliau „suauginamas“ į reikiamus modulius. 

Tokia medžiaga neturi nė lašo chemikalų ir yra visiškai, visu 100 proc., biologiškai iri, o ją panaudojus galima kompostuoti. Pavyzdžiui, rūbai iš micelio gali tapti augalų trąšomis. Ši medžiaga ekologiška ir ta prasme, kad jos auginimui reikia labai nedaug vandens. 

Dėl modulinės konstrukcijos rūbus iš grybienos lengva taisyti, ilginti ar trumpinti. Įmanoma net ir pridėti rankoves, sukurti raštą.

Projektas „Agraloop” įgyvendino sistemą, kaip per perdirbti maisto pramonės atliekas. Kalbama apie idėją, kai atliekos nuo ananasų, bananų, linų ir kitos žemės ūkio produkcijos paverčiamos nauju biologiškai iriu pluoštu. 

Startuolio įkūrėjai gautas medžiagas siūlo apdirbti įprastais mašininiais įrenginiais, kurie naudojami gaminant medvilninius audinius. Naujasis audinys gali būti naudojamas tekstilės pramonėje, tapdamas ekologiška alternatyva dažnai naudojamiems sintetiniams pluoštams. 

“RePack” kartu su atsinaujinančios pakuotės sprendimu mados pramonei siūlo ir naują verslo modelį.  
Šio startuolio tikslas – 80 proc. sumažinti anglies pėdsakus, susidarančius gaminant pakuotę elektroninei prekybai. 

Sumanymas savo esme nesudėtingas: kai tik klientas gauna prekę, kurią pirko internetu, nedelsdamas ją grąžina pardavėjui, o šis įpakavimą naudoja dar sykį arba, jei to nebegalima padaryti – perdirba. 

“RePack” viliasi, kad, veikiant tokia tvarka, šį ciklą būtų galima paversti visiškai negaminančiu atliekų. 

“Sundar” sumanė skaitmeninę platformą, kuri sujungtų gamintojus ir tekstilės gaminių tiekėjus su prekių ženklų atstovais ir mažmenininkais. 

Startuolio komanda įsitikinusi, jog tokia platforma leis per itin trumpą laiką atlikti tuos veiksmus, kuriems anksčiau reikėdavo savaičių ar net mėnesių.

Projektą, skirtą kontaktams tarp mados pramonės dalyvių vystyti, pristatė ir “MySource”. Jie sukūrė B2B (angl. k. - business to business, liet. k. - verslas verslui) internetinę platformą, kurią autoriai vadina vienu langeliu verslui. 

“MySource” tikslas – sujungti mados pramonės specialistus su tais šaltiniais, kurie jiems būtini, kad pasisektų sukurti ir plėtoti tvarias bei sėkmingas įmones. Šis projektas prisijungusiems prie jo turėtų pagelbėti kuriant efektyvesnius, labiau į rinką orientuotus produktus ir paslaugas, o taip pat – plėsti klientų ratą. “MySource” platforma šiandien prieinama 141-oje šalyje.

Ši komanda įgyvendino idėją, keičiančią įprastus nešvarumų iš audinių valymo būdus. Projektas orientuotas į įmones, kurios chemikalais valo audinius ar pramoniniu būdu skalbia baltinius. 

Naujoji technologija siūlo kaip purvo tirpiklį naudoti suskystintas anglies dioksido dujas, kurios susidaro kaip pramonės atlieka. Taip stipriai sumažinamos vandens sąnaudos. Be to, išvalius audinį tokia technologija jo nereikia džiovinti. 

“Tekstilės pramonė – antra tarp pramonės šakų, didžiausių vandens teršėjų. Rūbams gaminti ir valyti reikia didžiulių kiekių cheminių ir energijos sąnaudų“, - teigia projekto autoriai.