Tačiau kada geriau pradėti verslą? Kaip susidoroti su iškilusiomis bėdomis ir kuo gali padėti makroekonomikos žinios? Šiandien į tokius klausimus viename didžiausių jauno verslo forumų #LAUNCH pabandė atsakyti ir SEB banko vyriausiasis ekonomistas, prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.
Kada pradėti verslą?
„Visi puikiai žinome kas yra verslo ciklas ir kaip jis maždaug atrodo, tačiau tai nereiškia, kad BVP kiekvienais metais išauga nustatytu procentu. Kreivė, turi tendencijas banguoti”, - pradėdamas savo pristatymą sakė ekonomistas.
Pasak jo, priklausomai nuo bangos padėties, tai gali būti arba verslo pikas, nuosmukis, recesija ar pakilimas.
„Kada geriau pradėti verslą? Mažiau palankus metas pradėti verslą yra tada, kai prasideda ekonomikos nuosmukis, bet kodėl? Nes visada reikia žiūrėti į priekį. Tai, kad ekonomikos augimas šioje stadijoje dar yra, bet tai nieko nereiškia, nes trajektorija yra prasta ir viskas tik blogės.
O kurie metai sunkiausi jaunam verslui? Pati verslo pradžia, pirmieji metai yra sunkiausi“, - apie pačią verslo pradžią aiškino specialistas.
Tačiau jo teigimu, geriau verslą pradėti tada, kai ekonomika dar nėra pačiame pakilime, bet jos laukia puiki perspektyva.
„Kuomet atvirkščiai, nors viskas dar nėra spindinčiomis spalvomis, tačiau augimo perspektyva akivaizdi, o tai labai svarbu augančiam verslui“, - patikino ekonomistas.
Ekonomikos pokyčiai – ir gerai, ir blogai
Kaip vienas svarbesnių dalykų yra tas, kad verslas ne vienodai jautrus ekonomikos pokyčiams. Mat viskas priklauso nuo to, koks produktas ar paslauga yra gaminama.
„Mes visi žinome, kas yra A.Maslow piramidė. Jos apačioje turime visiškai elementarius produktus, be kurių mes negalime išgyventi nė dienos. Tai maisto produktai – o visa kita, kas yra kitose pakopose, laikoma ne pirmojo ir ne gyvybinio būtinumo prekėmis ir paslaugomis“, - aiškino G.Nausėda.
Anot jo, ne pirmojo būtinumo prekių poreikis gali staigiai išaugti gerėjant ekonominei situacijai ir tai yra gera žinia, tačiau blogoji – kad jis gali radikaliai sumažėti, kai ekonomika leidžiasi į dugną.
„Pirmojo būtinumo prekių paklausa mažiau reaguoja į pokyčius viso verslo ciklo metu. Jei prekiaujate ar gaminate maisto produktus, iš dalies - ir alkoholinius gėrimus, nes tai yra visada esanti maisto grupė, galite tikėtis, kad net per patį juodžiausią laikotarpį vis tiek tam tikra produktų paklausa išliks.
Tačiau yra paslaugų, kurių paklausa kaip tik gali padidėti krizinėje situacijoje“, - sakė specialistas.
G.Nausėda pateikė pavyzdį apie savo draugą: „Jis 20 metų dirbo alkoholio prekybos sektoriuje, bet po to sumanė tapti bankroto administratoriumi. Prieš 5 - 6 m. buvo sunku susitikti su juo, pasikalbėti, nes jis nuolat turėdavo darbo.
Jam tai buvo labai gerai, nes tai buvo 2008-2009 metai. Tada prasidėjo visi bankrotai, bet dabar jis jau turi laiko su manimi pasikalbėti“, - apie ekonomikos pokyčius ir jų įtaką verslui kalbėjo G.Nausėda.
Būtina atsižvelgti į demografinės tendencijas
Pasak ekonomisto, jei žmonės dirba labai konkrečioje, lokalioje rinkoje, akivaizdu, kad vietinėje rinkoje dirbančiam verslininkui yra svarbi ne tik šalies, bet ir regiono demografinė padėtis.
“Man būtų sunku įsivaizduoti lokalaus verslo prasmę miestelyje, kuriame gyvena 80 proc. pensininkų, o jūs imtumėtės prekiauti vaikiškais drabužėliais ar atidarytumėte laisvalaikio pramogų centrą. Visą formatą kuriant verslą reikia pritaikyti atitinkamai amžiaus grupei. Į tai būtina atsižvelgti“, - patarimus dalino specialistas, pridurdamas, kad būtinai reikia nustatyti ir atsižvelgti ir į reikalingų darbuotojų poreikį.
Trūksta vieno labai svarbaus dalyko, pavyzdžiui, jam reikia 150 darbuotojų, bet jų čia nėra. Žinoma, galima juos pervilioti iš kitur, atsivežti. Tai įmanoma, tačiau brangu, nes juos vilioti reikia didesniais atlyginimais“, - sakė ekonomistas.
Pasak jo, nedarbo lygio didėjimas verslui gali būti ir gera, ir bloga žinia, priklausomai, kokia yra pardavimo rinka ir kokia yra darbuotojų paieškos rinka.
„Nedarbo lygis turi pasekmių atlyginimams ir darbo jėgos pasiūlai, nes kuo didesnis nedarbas, tuo daugiau laisvos darbo jėgos, nes galima daugiau ją pasitelkti ir tai padaryti pakankamai pigiai, bet jei jūs ją ir parduodate šioje rinkoje, tai reiškia, kad mažus atlyginimus gaunantys žmonės bus prasti pirkėjai. Visgi geriausias variantas – pigiai samdyti darbuotojus čia, o parduoti eksporto rinkose“, - dar vieną verslo patarimą atskleidė G.Nausėda.
Pavyzdys iš „McDonald'o“
Dar vienas receptas – ką lengva pasakyti, bet sunku padaryti – darbo užmokesčių sąnaudų didėjimą tam tikru mastu galima neutralizuoti, jei sugebėtume užtikrinti adekvatų darbo našumo augimą.
„Neseniai, skrisdamas lėktuvu, turėjau daug laiko pažiūrėti gerų filmų. Vienas iš jų - „The founder“, apie „McDonald'o“ įkūrimą. Kas man labai patiko ir įstrigo, tai, koks konservatyvus yra šis verslas“, - užsiminė G.Nausėda.
Anot jo, jei pažiūrėtume į technologinį procesą, kaip gaminami mėsainiai, viskas vyksta kaip prieš 50 metų, tačiau stebėtina, kokį darbo našumą pasiekė ši bendrovė.
„O pasiekė neįdėdama didelių lėšų. Jie pradėjo nuo teniso aikštės. Pasiėmę kreidą koe nupaišė visus įrengimus ir parodė, kaip kas neš maistą, kas kur gamins, kur judės. Ką jiems reikėjo padaryti? Tai optimaliai išdėstyti virtuvę ir optimaliai nustatyti kiekvieno žmogaus judėjimo trajektorijas“, - apie matytą filmą pasakojo specialistas.
Galiausiai, viskas buvo sustyguota tobulai: „ Tikriausiai net nėra ką tobulinti, nebent tai, kad kada nors viską keps robotai. Tai pavyzdys, kaip neįdedant milijonų galima pasiekti puikių rezultatų“, - aiškino G.Nausėda.
Jaunam verslui – mokestinės atostogos
Ekonomistas teigė itin besidžiaugiantis naujiena, kad Finansų ministerija, pateikdama mokesčių reformą paskelbė, kad jaunas verslas pirmaisiais metais bus atleistas nuo mokesčių.
„Sveikintina, bet nepakankamai. Reikėjo drąsiai užtikrinti, kad mokestinės atostogos tęstųsi bent tris metus. Ir tikrai niekas nebūtų nukentėjęs“, - pastabas išsakė specialistas.
Taip pat, anot jo, dar vienas verslui trukdantis dalykas šiandien yra valdžios įtaka.
„Puikiai žinome, kad kai kuriose savivaldybės, tarybos yra sudarytos iš verslininkų ir jie gali užblokuoti naujų konkurentų atėjimą į tam tikrą regioną, nes tai jiems nenaudinga. Deja, tokią problemą mes turime“, - pabrėžė G.Nausėda.
Stebėti nekilnojamojo turto rinką – privaloma
Vidaus rinkos temperatūrą atspindi nekilnojamojo turto (NT) rinka, o NT sandorių aktyvumas yra itin svarbus verslui.
Tiesa, svarbus ir eilei lydinčių, susijusių su tuo sektoriams.
„Tai gali būti architektūros, interjero dizaino paslaugos, statybinių medžiagų verslas, baldų, buitinės technikos pardavimai. Tai plati verslo paletė, kuri žydi tuo metu, kai NT rinkos aktyvumas kyla.
Tik planuojant viską, reikia žiūrėti į priekį, kad NT rinką gali kaitinti fundamentalūs veiksniai, bet gali kaitinti ir simuliaciniai“, - perspėjo specialistas.
„Nuomai šiandien yra perkamas kas trečias būstas iš visų nuperkamų. Tas trečdalis nesudaro daugumos, tačiau kalbėti, kad kartojasi kažkas panašaus, kaip 2008 metais, tikrai šiandien taip teigti būtų per drąsu“, - pridūrė G.Nausėda.\
