„Yra tų smulkmenų, kurių tikrai nebuvo pradiniame variante ir kurių galbūt nereikėtų, bet trišaliame dialoge, derybose buvo rasti kompromisiniai sprendimai, kurie nugludino aštriausius kampus. Tas teisės aktas yra savaime geras dėl to, kad didžioji dalis teisės normų yra suderintos tarp socialinių partnerių. Turime konsensusą ir didelė dalis darbuotojų ir darbdavių neturėtų jaustis, kad tas teisės aktas buvo primestas iš viršaus“, – BNS sakė T.Davulis.
„Kompromisas negali tenkinti abiejų pusių vienu metu. Ir vieni, ir kiti yra šiek tiek nusivylę, bet tai yra žingsnis į priekį mums reformuojant savo darbo rinką ir bandant pasiruošti ateities iššūkiams“, – pridūrė jis.
Anot jo, svarbiausia, kad valdantieji ir didžioji dalis visuomenės supranta, jog darbo santykių reguliavimo pokyčiai yra reikalingi, o nuo liepos įsigaliosiantis Darbo kodeksas yra bandymas pagerinti esamą situaciją.
„Liberalizavimas ar lankstumas klaidingai suvokiamas kaip tik darbdaviams palankus dalykas. Šiame Darbo kodekse yra daug teisės normų, kurios darbdaviams nepatiks, todėl lankstumą reikia suprasti ir kaip lankstumą darbuotojui, kuris gauna daugiau jam aktualių teisių. Siūlyčiau palaukti ir pamatyti, kaip Kodeksas veiks praktikoje, ir tada atskirais atvejais daugelis bus maloniai nustebinti“, – kalbėjo T.Davulis.
Jo teigimu, palyginti su pradiniu Darbo kodekso variantu, labiausiai liūdina pastaruoju metu priimti pakeitimai, susiję su nekonkuravimo susitarimais bei suteiktomis didesnėmis teisėmis atskiriems profesinių sąjungų nariams.
„Bet tos detalės yra kompromisinės ir šiam kartui reikia su tuo susitaikyti. Reikia matyti, kad tobulėjant darbo santykiams, keičiantis ekonominiams santykiams, atsirandant kitokių grėsmių, reikės grįžti prie atskirų aspektų, kaip, pavyzdžiui, skaitmeninių technologijų panaudojimas darbe, konkurencija teikiant paslaugas užsienyje ar trečiųjų šalių piliečių įsivežimas“, – teigė VU Teisės fakulteto dekanas.
Seimas antradienį priėmė Darbo kodekso pataisas, kurios įsigalios nuo liepos 1-osios. Beveik visoms joms yra pritarusi Trišalė taryba.
Liberalesnis kodeksas buvo priimtas praėjusiais metais, tačiau į valdžią atėjus „valstiečių“ ir socialdemokratų daugumai, jis buvo atidėtas pusmečiui, kad galėtų būti pataisytas. Pataisos buvo teikiamos atsižvelgiant į prezidentės pastabas, bet pritarimo Trišalėje taryboje sulaukė tik nedidelė dalis šalies vadovės pasiūlymų.
Autorius: Mindaugas Samkus
