Kaip prasitarė, pastaruoju metu jis gaunantis daug startuolių paraiškų ir viena iš didžiausių baimių: „Kodėl ir kaip jaunas verslas gali turėti šansų šiame pasaulyje, kai kitos korporacijos turi 10 tūkst. žmonių ir milijardus dolerių resursų?“
Lygina su partizanais
„Jaunos įmonės, jauni verslai labai dažnai gali laimėti karą su didžiosiomis įmonėmis. Labai dažnai kare vienas partizanas yra daug stipresnis nei visa kariuomenė“, – būtent taip apie startuolių ir didelių kompanijų konkuravimą sakė verslininkas.
Anot jo, jaunos įmonės šiais laikais daug galingesnės už didžiąsias ir lenkia jas daugeliu aspektų.
„Kuriant verslą žmonėms labai stinga motyvacijos ir daug kopijavimo ateina iš to, ką daro kiti. Bet tik darant kažką kitaip, nei daro kiti, yra tikimybė, kad bus pasiekta gerų rezultatų. Nes jeigu jūs darote tą patį, kaip daro kiti, automatiškai esate vienas iš daugelio. Daugeliu atveju tiesiog pasidalinsite kartu tą pyragą“, – įkvėpdamas nebijoti rizikuoti ir imtis beprotiškiausių dalykų kalbėjo I.Laursas.
Jo teigimu, norint suprasti, kaip įsukti verslą, reikia žinoti savo privalumus. Pavyzdžiui, kad bet kokia veikianti korporacija šiandien yra visiškai optimizuota iki cento.
„Visos korporacijos yra optimizuotos efektyviai veiklai, kad nebūtų nė vieno nereikalingo miilmetro, nes tai nulemia kaštų mažėjimą, įmonės efektyvumą. Tai automatiškai reiškia, kad korporacija negali nė vieno milimetro į šoną daryti ne tą, ką turi daryti, nes tai reikštų neoptimalų procesą. Reikia suprasti, kad įmonėse laikrodis yra toks, koks yra, nes jis nedaro mikrobangų krosnelės funkcijų“, – didelių korporacijų veikimo principus aiškino verslininkas.
Didžiosioms kompanijoms – nukrypimai neleidžiami
Dažniausiai senosios korporacijos yra optimizuotos ties dabartinės veiklos tęsimu ir fiziškai nuo savo plano ar strategijos negali niekur nukrypti, todėl kompanijų vadovai stengiasi kuo mažiau rizikuoti ir vengia priimti tam tikrus sprendimus, kurie įmonėms būtų arba labai naudingi arba atneštų didelių nuostolių.
„Įsivaizduokite korporacijas, kurioms siūloma nauja technologinė įranga. Jei vadovas pasakys „taip“, tai kažkokios ypatingos sėkmės ir grąžos jis nepatirs. Geriausiu atveju įmonė uždirbs kelis milijonus, o tas vadovas turės 10 proc. premiją, ir viskas, nes jis nėra kompanijos akcininkas, jis samdytas žmogus. O nesėkmės atveju, jei netyčia atsitinka, kad nauja technologija patiria sunkumų, kažkas buvo neapskaičiuota arba tiesiog technologija sulūžo, tai jis tiesiog bus išmestas iš darbo“, – apie korporacijų vadovus sakė I.Laursas.
Anot jo, tai sisteminė problema, nes tie žmonės, kurie yra ir bus atsakingi už priimtą sprendimą, jie visada sieks išlaikyti pozicijas tokias, kokios yra, o ne kažką keisti.
„Bet dėl startuolių yra kitaip. Pavyzdžiui, atsiranda startuolio vadovas, kuris, atvirkščiai nei korporacijos vadovas, sėkmės atveju užkariauja pasaulį, o nesėkmės atveju – tik praranda kažkiek savo darbo laiko, nes nulį prarasti kaip ir nelabai įmanoma“, – pabrėžė verslininkas.
Kurti verslą ir prižiūrėti – skirtingi dalykai
I.Laursui ne kartą teko susidurti su korporacinių įmonių vadovais, todėl jis manantis, kad kurti verslą yra visai kita veikla, negu jį prižiūrėti.
„Kaip vienas pažįstamas iš oro bendrovių pasakė: „Kurti oro linijas – matuoti kryptis, spręsti dėl paklausos ir pasiūlos ar tartis su partneriais, yra visai kita, negu prižiūrėti lėktuvus, kad jie pakiltų ir nusileistų saugiai ir laiku“, – pasakojo verslininkas ir pridūrė, kad visiems dažnai pasakoja vieną istoriją, susijusią su verslo valdymu ir pardavimu.
„Kodėl verslininkas nusprendžia parduoti verslą, jei jo verslas toks sėkmingas? Atsakymas paprastas: jei dailininkui patinka piešti paveikslus, tai nereiškia, kad jis pas save namuose norės turėti paveikslų galeriją. Todėl sukurti verslą ir jį administruoti yra labai skirtingos veiklos“, – sakė jis.
Greitis – startuolio koziris
Anot verslininko, kuo toliau, tuo labiau greitis tampa vis svarbesnis versle. Jis lenkia net investicijų, resursų, žmonių ar technologijų svarbą versle.
„Technologijos įgyja pagreitį. Garsūs ekonomistai sako, kad stipriausios kompanijos šiandien yra ne didžiausios, o greičiausios. Tas, kuris yra greitesnis šiandien laimi pasaulį, o kuris lėtas – nebeegzistuoja“, – aiškiai mintis dėstė I.Laursas, pateikdamas ir aiškų pavyzdį.
„Mūsų kaimynai suomiai – „Nokia“, kurie valdė pasaulį ir buvo ketvirtasis brangiausias pasaulio ženklas, jie tiesiog laiku nespėjo persiorientuoti, įžvelgti pokyčius ir tai buvo didžiausias kapitalo praradimas per visą korporacijų istoriją. Dešimtys milijardų dolerių nutekėjo tiesiog į niekur vos per keletą metų, o tokiu greičiu niekas niekada nepraranda pinigų. Ir labai daug ekspertų tai siejo su greičio nebuvimu“, – apie tai, kas „Nokia“ pakišo koją, pasakojo verslininkas.
Jis prisiminė kartą kalbėjęs ir su pačios įmonės vadovu, kuris pats juokais skundėsi, kad darbas jų įmonėje vyksta labai lėtai: „Jis sakė pastebėjęs gramatinę klaidą savo svetainėje ir pranešęs atsakingiems asmenims, bet teigė, kad greičiausiai klaida bus pataisyta tik kitais metais“, – įvykį iš savo gyvenimo pasakojo I.Laursas, paaiškindamas, kad greitis šiandien yra tikras jauno verslo pranašumas.
Kai tenka rinktis – greitis ar kokybė ?
Didelės kompanijos šiandien negali sau leisti išleisti pusiau pagaminto produkto. Sunku įsivaizduoti, pavyzdžiui, kokį „Apple“ produktą, kuris išleidžia planšetę su pusiau veikiančia „beta“ versija.
„Čia yra taip, kad turi būti tobulas projektas, nes kompanijos turi reputaciją ir tai labai svarbus verslo įrankis, todėl rizikuoti, kad išleistas produktas bus nepatikimas, pusiau veikiantis ar su klaidomis – korporacijos negali ir pašalina bet kokią riziką“, – apie korporacijų veiklos principus aiškino I.Laursas, pabrėždamas, kad vartotojui dažnai net nereikia visai baigto produkto, mat jis gali būti baigtas 80 proc.
Anot jo, apie 20 proc. kompromisas tarp greičio ir kokybės reiškia penkių kartų skirtumą laike:„Tu gali išleisti tokį produktą šiandien rinkoje, kurį korporacija, tik dėl savo griežtų taisyklių galės išleisti gal tik po kokių 5 metų“, – startuolių ir smulkių verslų privalumus vardijo jis.
Pasak jo, startuolis tiesiog neturi ką prarasti, jis neturi jokio įvaizdžio, o didesnės korporacija negali sau to leisti.
Dėkinga dirva startuoliams
„Didesnės kompanijos negali sau leisti veikti pilkoje teisinėje zonoje. Pilka – reiškia neapibrėžta“, – iškart paaiškino I.Laursas.
Jo teigimu, dažnai naujos technologijos ateina su naujomis aplinkybėmis ir nei verslas yra supratęs kaip elgtis, nei valstybė pati žino, kokios yra reguliacijos grėsmės.
„Bet ši taisyklė negalioja startuoliams. Čia iš pradžių darome, o po to suvokiame, kad ne taip padarėme. Tam yra labai dėkinga dirva – iš esmės šiltnamis“, – tikino verslininkas.
Kaip pavyzdį jis pateikė „Youtube“.
„Net toks teorinis modelis, kaip šis verslas, negalėjo būti gimęs, nes kaip prisimenate, buvo labai atlaidžiai žiūrima į autorines teises, buvo daug trūkumų, o per daug metų „Youtube“ išsisprendė tik dalį dalykų, bet po truputį viskas nusistovėjo.
„Youtube“ tada pasakė: „Aš nieko nežinau, visi įkelia ir visi gali žiūrėti“, tai va, toks mechanizmas iš principo negalėjo būti leidžiamas“, – sakė I.Laursas.
Tačiau pasak jo, mažoms kompanijoms tiesiog nėra ko prarasti. Jie gali sau leisti eksperimentuoti.
