Nors jam dar tik 27-eri, jis jau yra patyręs du širdies smūgius: pirmąjį – vos 24-erių. Dabar vairuotojas stengiasi laikytis sveikos gyvensenos principų, bet su tokia profesija tai yra labai sunku.
„Vis dėlto dirbsiu tol, kol galėsiu pajudėti, nes nenoriu, kad mano šeimai ko nors trūktų – pabrėžia D.Skovronskis. – Po dviejų širdies smūgių esu niekam tikęs. 15–20 minučių fizinio krūvio ir man jau gana. Kadaise galėjau be problemų nuvažiuoti 20 kilometrų dviračiu ir nieko. Tokį svorį, kaip mano sūnaus, kuris sveria 15 kg, galėjau užmesti ant pečių ir nešioti pusę dienos. Dabar pavargstu su sūnumi pakilęs vos vieną aukštą. Mano darbingumas smarkiai pablogėjo.“
Vyras pradėjo dirbti vairuotoju tik gavęs vairuotojo pažymėjimą. Jam buvo 19 metų ir pilnas jėgų. Pirmuosius trejetą metų Dominikas važinėjo mikroautobusais, tarptautinėmis trasomis po visą Europą.
Mažai miego, daug sėdėjimo ir širdies smūgis
„Darbas buvo toks, kad visą dieną reikėjo stovėti, nes ekspeditorius ieškodavo gero krovinio. Vėliau, apie 17 valandą, būdavo pakraunami kroviniai, o paskui visą naktį tekdavo važiuoti, nes ryte reikėjo būti vietoje – 1500 km nuo paskirties taško. Sustoji tik prisipilti degalų ir važiuoji toliau“, – prisimena D.Skovronskis.
Dominikas pažinojo ir tokių vairuotojų, kurie nesustodavo net atsigerti kavos naktį, nes iš karto gaudavo iš boso žinutę:„Kodėl tu stovi?“
„Paskui važinėdavau į Vokietiją ir Beneliukso šalis. Kai darbas būdavo gerai sureguliuotas, galėjau pamiegoti apie keturias valandas“, – pasakojo jis. Ir nors, kaip sako, darbo metu niekada nepatirdavo ypatingo streso, pvz., dėl to, kad stovi kamštyje arba didelės bendrovės teritorijoje ir iš karto negali surasti tinkamo sandėlio, nepaisant to, atsirado rimtų problemų su sveikata.
Pirmas širdies smūgis Dominikui, vairuotojui iš Lenkijos, vos nesibaigė tragiškai. Į kardiologijos skyrių jis pateko net po 11 valandų. Keturi gydytojai, tyrę vyrą iki tol, kol jis pateko į ligoninę, vyro nusiskundimų nesureikšmino.
Vaikinai, išlipkite iš kabinų!
Dominikas grįžo į darbą praėjus mėnesiui po antrojo širdies smūgio. Nuo mikroautobuso vairo persėdo į dideles mašinas. Dabar jis vairuoja vilkiką.
„Žinau, kiek pastangų reikia norint prisegti 20 diržų. Ir tai – po dviejų širdies smūgių", - sako jis.
Nepaisant to, būdamas kelyje, Dominikas stengiasi savo laisvą laiką išnaudoti aktyviai.
„Ką nors pasipagaminu. Stengiuosi valgyti daug daržovių, tačiau pasitaiko ir mėsos, nors dabar jau stengiuosi vengti riebios,– juokiasi pašnekovas. – Tada einu trumpam pasivaikščioti, kad nereikėtų sėdėti kabinoje. Prancūzijoje kelis kartus teko apsistoti stovėjimo aikštelėse, kuriose įrengti takeliai. Jais galima pasivaikščioti arba pabėgioti. Tačiau daugelyje aikštelių to nėra. Stovėjimo aikštelės prie greitkelio yra tarsi vairuotojų narvai. Tereikia pasižiūrėti, kas vyksta tokiose stovėjimo aikštelėse: visi sėdi vilkikų kabinose.“
„O ką vairuotojai vežiojasi su savimi? – klausia Dominikas ir iš karto ima vardinti, - Gumines šlepetes, darbinę avalynę ir kokius nors batus, skirtus išeiti į miestą. O aš turiu dar ir sportbačius, kad galėčiau pasivaikščioti.“
Todėl jei turėtų išrinkti kitiems vairuotojams skirtą šūkį, D.Skovronskis pasakytų: „Vaikinai, lipkite iš kabinų!“
„Gydytojai nuolat sako, kad net žmonės, kurie neserga, turi judėti, pabėgioti bent pusvalandį per dieną, o vairuotojams tai yra ypač svarbu“, – įsitikinęs Dominikas.
Pomidoras už 5 eurus
Ne paslaptis, kad vairuotojai mėgsta užkandžiauti važiavimo metu.
„Stovėjimo aikštelėse prie degalinių tai yra problemiška, nes ten neįmanoma pigiai nupirkti šviežių vaisių ir daržovių. Kas gi pirks pomidorą už 5 eurus? Bet yra dešrainių, dešrelių, kažkokių keistų sumuštinių“, – vardija Dominikas.
Kai jis būna kelyje ir kalbasi su kitais vairuotojais, neretai pasitaiko, kad pastarieji siūlo jam kažką „paorganizuoti“.
„Visada atsisakau, paaiškindamas, kad, patyriau du širdies smūgius ir dėl savo ligos negaliu gerti. Išgirdę tai, kiti visada išsigąsta ir ima klausinėti apie ligos požymius, – pasakoja D.Skovronkis. – Kai kurie prisipažįsta, kad taip pat jautė panašaus pobūdžio skausmus, tačiau nusprendė nekreipti į juos dėmesio. Tai priverčia juos susimąstyti, nes juk mato, kad esu jaunas ir tai nėra juokai.“
Ką gi Dominikas patartų kitiems vairuotojams?
„Nustoti jaudintis, mažinti streso lygį. Ir sveikai maitintis. Rūpintis, kad maistas nebūtų riebus. Bet svarbiausia – daugiau judėti. Nes vien užsegti priekabos diržus nepakanka“, – pabrėžė Dominikas.
Šaltinis: Trans.eu
