Genetiškai modifikuotas petunijas išduoda oranžinė spalva – tokia ji tapo dėl į jas perkelto kukurūzų geno.
„Istorinis įvykis – kariaus su petunijomis! Nei mes jas valgome, nei ką“, – turguje juokėsi gėlių augintoja Violeta Jočienė iš Žaslių. Ji pabrėžė perkanti gėlių sodinukus iš registruotų gėlių tiekėjų ir auginanti savo šiltnamiuose. Sodinukai yra sertifikuoti, su dokumentais – ten nurodyta, iš kokios šalies atvežti.
„Niekada nemačiau oranžinių petunijų ir greičiausiai nebepamatysiu. Bet jei Lietuvoje jos uždraustos – tikrai tokių petunijų nesodinsiu ir nedauginsiu. Juo labiau kad dar liko tiek daug petunijų rūšių, kurios neuždraustos“, – sakė gėlių augintoja.
Lietuva atsidūrė tarp 12 Europos Sąjungos valstybių, kuriose rasta ir tyrimais patvirtinta genetiškai modifikuotų petunijų. Europos Komisija reagavo labai griežtai ir griebėsi dar negirdėtų priemonių.
Padėčiai aptarti Lietuvoje buvo skubiai sušauktas kelių ministerijų ir tarnybų posėdis.
Briuselyje įvyko Europos Komisijos pasitarimas vieninteliu klausimu – dėl genetiškai modifikuotų petunijų.
Tačiau „petunijų komisaras“ – Lietuvos valstybinės augalininkystės tarnybos direktoriaus pavaduotojas Arvydas Basiulis abejoja greita pergale šiame kare – argi įmanoma kontroliuoti kiekvieną vyrą ar moterį, šiuo metu turguje prekiaujantį petunijų vazonėliais?
Petunijos – bulviniai augalai iš Pietų Amerikos, jų sėkloms per žiemą mūsų klimato sąlygomis išlikti neįmanoma, todėl išplisti savarankiškai jos negali – nebent klimatas atšiltų.
Didžiausią pavojų kelia močiutė arba senelis, kurie prisirinks sėklų, pasidės į sandėliuką, o kitais metais vėl jų pasės.
Tiesa, olandų mokslininkai paskelbė, kad genetiškai modifikuotos petunijos žmogui pavojaus nekelia.
– Nejaugi Briuselis neturi daugiau kam skelbti karo kaip petunijoms? – „Lietuvos rytas“ paklausė A.Basiulio.
– Europos Sąjungoje oranžinės petunijos yra neįteisintos.
Tai reiškia, kad bet kokia prekyba jomis yra neteisėta, tad jas reikia naikinti.
Tarkime, važiavote per raudoną šviesą ir nieko neatsitiko.
Bet policininkas jus nubaustų, nes tai – pažeidimas. Čia lygiai tas pat. Reikia laikytis ES ir Lietuvoje priimtų teisės aktų.
– Kaip elgsitės – eisite į turgų ir ieškosite oranžinių petunijų?
– Galima daryti ir taip, bet mes taip nesielgsime. Lietuvoje yra 133 ūkio subjektai, kurie augina petunijas legaliai ir gali turėti genetiškai modifikuotų petunijų.
Keturi prekiautojai iš to sąrašo iš tikrųjų turėjo genetiškai modifikuotų petunijų rūšių. Tai išsiaiškinome paėmę mėginių ir juos ištyrę.
Bet kol mes tyrėme, visoje ES jau buvo rasta dar daugiau kaip 50 veislių genetiškai modifikuotų petunijų.
Dabar mes sukame antrą ratą – vėl žiūrime į visus galimus tiekėjus, ar jie neturi jau tų kitų genetiškai modifikuotų veislių petunijų.
Tik tokie tyrimai labai brangiai kainuoja: vieno kaina – apie 200 eurų. Jei bandytume ištirti dar ir visas 50 naujai paskelbtų veislių petunijas – kiek tai valstybei kainuotų?
– Iš kur į Lietuvą atkeliavo tos vargšės petunijos?
– Genetiškai modifikuotos petunijos buvo sukurtos Vokietijoje 1987 metais ir „padėtos į stalčių“. Europos Komisija įtaria, kad jos kažkaip nukeliavo į Kiniją, kur tai yra legalu, iš ten sugrįžo į Europą, kur klaidžiojo nežinia kiek dešimtmečių.
Į Lietuvą tų keturių veislių sėklos atkeliavo iš Olandijos, o daigai – iš Lenkijos.
– Ar tos nelegalias petunijas į Lietuvą įvežusios bendrovės bus baudžiamos?
– Čia ir yra didžiausia problema. Jeigu jos būtų tas petunijas įvežusios sąmoningai, aišku, gaudytume ir baustume.
Bet dabar niekas negali pasakyti, kiek laiko tos genetiškai modifikuotos petunijos klaidžioja po Europą, ir bendrovės į Lietuvą įsivežė lyg ir legalų produktą – visi jie registruoti.
Europos Sąjunga akivaizdžiai neapsaugojo savo rinkos.
– Ar įmanoma sunaikinti 50 petunijų rūšių? Juk dabar petunijos yra kone populiariausias lietuviškų balkonų ir gėlynų augalas...
– Mes kontroliuojame oficialiai registruotus ūkio subjektus. Kiek moterėlių parsivežė tokių petunijų iš Lenkijos ar Latvijos – šito atsakyti niekas negali.
Legalias įmones priversime sėklas grąžinti olandams. Olandai sutinka jas priimi. Daigus šiltnamiuose priversime sunaikinti dalyvaujant mūsų specialistams, bus surašyti aktai.
Gal su tais aktais gėlių augintojai eis į teismus, gal užsienio firmos padengs jų nuostolius – procesas bus ilgas.
O paprastų žmonių tiesiog prašysime neveisti, nedauginti ir naikinti genetiškai modifikuotas petunijas. Patikimiausias būdas – sudeginti. Galima ir kompostuoti pramoniniu būdu.
Draudimai dvelkia visišku absurdu
Izolda Pašakinskienė
Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro profesorė
„Aš esu prieš genetiškai modifikuotų augalų reguliavimą ir draudimus.
Manau, kad tai absurdiška. Tokios griežtos priemonės neturi mokslinio pagrindo.
Juo labiau kad petunijos – puošnieji augalai, nevartojami maistui.
Negaliu sugalvoti, kokią grėsmę galėtų kelti genų inžinerijos būdu pakeista petunijų žiedo spalva. Jos pražysta, įmerkiamos į vazą, nuvysta ir išmetamos. Kam ir kaip jos gali sukelti pavojų?
Toks požiūris – lyg iš akmens amžiaus. Genetikai dabar gali padaryti tokių dalykų, kokių anksčiau negalėjo, pavyzdžiui, pakeisti žiedo spalvą.
Bet kai kas nesupranta, kaip mokslininkai tai padarė, tad ir bijo. Aš nesuprantu, kaip sukonstruotas lėktuvas, tačiau ar turiu bijoti juo skristi?“
