Per pastaruosius dvejus metus Lietuvoje stipriai išaugo nesaugumas dėl ekonominio ir politinio nestabilumo. Net 77 proc. Lietuvos gyventojų bijo galimo ekonominio ir politinio nestabilumo, kai 2015 metais šių kriterijų baiminosi 66 proc. šalies gyventojų. Dėl etninių konfliktų lietuviai nerimauja kiek mažiau – dėl jų nesaugiai jaučiasi 41 proc. šalies gyventojų, šio rodiklio pokyčiai per dvejus metus nėra ryškūs.
Tyrimo duomenimis lietuviai išsiskiria mažiausiu nerimo dėl augančio imigrantų skaičiaus lygiu. Dėl tokio socialinio pokyčio nesaugiai besijaučiantys tvirtina daugiau nei pusė (55 proc.) Lietuvos gyventojų. Lyginant su 2015 metų tyrimo rezultatais, nerimas Lietuvoje dėl augančio imigrantų srauto yra išaugęs – prieš dvejus metus to besibaiminančių lietuvių buvo 41 proc.
Nesaugumas dėl imigrantų, ypatingai – pabėgėlių – skaičiaus pagausėjimo per pastaruosius dvejus metus stipriai išaugo Estijoje. Šios demografinės statistikos pokyčių baiminasi beveik du trečdaliai (60 proc.) Estijos gyventojų. Kita vertus, kaimynai yra gerokai ramesni dėl ekonominio ir politinio nestabilumo, kurio baiminasi vos pusė (52 proc.) estų. Nesaugumo dėl etninių susidūrimų lygis Estijoje labai panašus kaip Lietuvoje – jų baiminasi apie 46 proc. gyventojų.
Latvijos gyventojai labiausiai nori išvengti galimų etninių konfliktų, dėl kurių nerimauja 54 proc. apklaustųjų. Šioje šalyje ryškiausios ir pesimistinės nuotaikos dėl galimo ekonominio ar politinio nestabilumo – dėl jo nesaugiai jaučiasi net 80 proc. latvių. Latvijos gyventojų atsiliepimai dėl galimo imigrantų pagausėjimo parodė, jog net du trečdaliai (64 proc.) kaimynų bijo augančio imigracijos srauto.
Nerimą dėl galimo karinio konflikto ir politinio nestabilumo baimę lemia mūsų regiono geografinė padėtis ir istorinė atmintis. Tuo tarpu neigiamą požiūrį į galimą imigrantų srauto pagausėjimą formuoja aplinkybės, dėl kurių iki šiol nebuvo registruotas gausus imigrantų skaičius.
Kita vertus, pastaruoju metu įgyvendinti teroro aktai nesustiprino Lietuvos gyventojų baimės dėl terorizmo. Lietuvoje dėl terorizmo nerimauja sąlyginai nedaug – trečdalis (32 proc.) – šalies gyventojų. Latvijoje šis rodiklis, kaip ir visi kiti, yra kiek aukštesnis – terorizmo baiminasi 38 proc. gyventojų. Tyrimas parodė, jog Estijos gyventojai jaučiasi saugiausiai dėl galimo terorizmo – vos 23 proc. kaimynų terorizmą įvardijo kaip nesaugumą keliantį šaltinį.
„Baltijos šalių regione terorizmo keliamą grėsmę vertiname kiek neutraliau vien dėl to, jog šiose šalyse nepatyrėme teroro aktų. Tačiau pastebime tendenciją, kad keičiasi žmonių elgsena planuojant keliones – vis dažniau sulaukiame klausimų, ar draudimo apsauga galios tuo atveju, jei žmogus nukentės terorizmo akto metu“, – teigia Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje Draudimo departamento direktorius Tomas Nenartavičius.
Valstybės užtikrinamo saugumo vertinimas yra vienas iš penkių pagrindinių kriterijų, iš kurių susideda ERGO saugumo indeksas. ERGO saugumo indeksu siekiama nustatyti, ką Baltijos šalių gyventojai mano apie savo gyvenimo stabilumą ir realias rizikas, su kuriomis jiems tenka susidurti kasdieniame gyvenime. Saugumo jausmas vertinamas nuo -100 iki +100, kur neigiamas skaičius reiškia visišką nesaugumą, o teigiamas – visišką saugumą.
Tyrimą atliko Latvijos visuomenės nuomonės tyrimų centras SKDS. Apklausta trys tūkstančiai 18 - 74 metų respondentų iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos — po 1000 iš kiekvienos valstybės.
