Remdamasi Statistikos departamento duomenimis, kontrolierė konstatuoja, kad moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis didėja šešerius metus iš eilės, ir teigia, kad Valstybinėje moterų ir vyrų lygių galimybių programoje numatytos priemonės kovai su tuo kelia abejonių.
„2016 metais buvo įgyvendintos 9 tikslinės priemonės, tačiau tik kelios iš jų atrodo tinkamos pasiekti valstybės išsikeltą tikslą – sumažinti atotrūkį. Įgyvendintos priemonės – tai įvairūs pristatymai, šviečiamieji renginiai ir mokymai. Priemonėmis laikomos ir socialiniame tinklalapyje Facebook grupės įkūrimas (ją sudaro 4 nariai), lankstinuko išleidimas (1500 vnt.)“, – sakoma trečiadienį išplatintame kontrolierės pranešime.
Anot jo, klausimų kelia ir Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) atlikti įmonių patikrinimai lygių galimybių užtikrinimo klausimais.
„VDI neužfiksavo nė vieno pažeidimo nė vienoje iš 54 patikrintų įmonių, todėl kyla klausimų, ar pasirinkta metodika yra tinkama nustatyti, kaip lygių galimybių principų yra laikomasi darbovietėse. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai pasidomėjus inspektavimo procesu, paaiškėjo, kad vienos patikrinimų tvarkos nėra. Inspektoriai, tikrindami situaciją įmonėse, turi teisę pasikliauti tik subjektyviais darbdavių atsakymais, o objektyvių duomenų tikrinimas gali apsiriboti tik tais atvejais, kai inspektoriui dėl ko nors kyla įtarimas“, – dėsto kontrolierė.
2016 metais atotrūkis tarp moterų ir vyrų darbo užmokesčio sudarė 13,4 procento. Didžiausias (38,3 proc.) moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis buvo finansinės ir draudimo veiklos įmonėse, mažiausias (1,6 proc.) – statybos sektoriuje. Vienintelė sritis, kurioje darbo užmokesčio atotrūkis nepalankus vyrams, yra transporto ir saugojimo sritis, joje moterys uždirba 6,3 proc. daugiau nei vyrai.
Vyriausybės patvirtintos Valstybinėje moterų ir vyrų lygių galimybių programos įgyvendinimą koordinuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Pasak A.Skardžiuvienės, norint veiksmingai sumažinti moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkį, visų pirma būtina peržiūrėti bei naujai nustatyti programos vertinimo kriterijus, įvertinti moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkio priežastis ir nustatyti veiksmingas priemones joms šalinti.
Ne mažiau svarbu, kad valstybės skiriamos biudžeto lėšos iš tiesų prisidėtų prie darbo užmokesčio atotrūkio mažinimo, taip pat skaidrios ir atviros darbo užmokesčio politikos.
