Atsižvelgus į skubaus tyrimo rezultatus, UAB „Beržų kompleksas” priklausančioje kiaulių fermoje (Šilų kaimas, Jonavos r.) patvirtintas afrikinio kiaulių maro (AKM) židinys.
Naujausiais duomenimis, fermoje laikoma 23 464 kiaulės ir tai iki šiol didžiausias AKM židinys Lietuvoje.
Ligos protrūkiui suvaldyti aktyvuotas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos užkrečiamųjų ligų kontrolės centras ir pradėtos taikyti priemonės, pagal patvirtintą AKM neatidėliotinų priemonių planą. Siekiant, kad liga neišplistų į kitas teritorijas, visos komplekse laikomos kiaulės turės būti nugaišintos, aplink ligos židinį nustatytos 3 km ir 10 km apsaugos ir priežiūros zonos, kuriose bus tikrinamos visos kiaulių laikymo vietos, atrenkami mėginiai AKM diagnostikai.
Be to, atliekamas epizootinis tyrimas, kuriuo siekiama nustatyti ar virusas nepateko ir į kitas, „kontaktines“ UAB „Beržų kompleksas“ priklausančias fermas.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai atkreipia visų kaulių laikytojų dėmesį, kad pažeidus bent vieną biologinio saugumo reikalavimų grandį virusas gali patekti į ūkį. Komercinių kiaulininkystės kompleksų administracijos privalo ypač atsakingai organizuoti darbuotojų mokymus dėl biologinio saugumo reikalavimų taikymo ir kontroliuoti šių reikalavimų įgyvendinimą.
Jonavos rajone esančiose fermose auginama per 25 tūkst. kiaulių. Pasak Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT), skubus tyrimas pradėtas fermoje nugaišus keletui paršavedžių ir paršelių.
Vienai kritusių paršavedžių ir 4 paršeliams Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto laboratorijoje nustatytas afrikinio kiaulių maro (AKM) virusas.
2014 metais Danijos kapitalo „Idavang“ komplekse Ignalinos rajone liga sunaikino 19 tūkst. kiaulių.
Bendrovė „Beržų kompleksas“ kiaules augina keturiose fermose. Anot VMVT atstovų, jei AKM būtų nustatytas tik vienoje iš jų, būtų sunaikintos tik joje esančios kiaulės.
„Turėdami karčios patirties nuo 2014 metų galime sakyti, kad daugiausia afrikinio kiaulių maro protrūkio atvejų kiaulių laikymo vietose nustatoma liepos ir rugpjūčio mėnesiais. Stebime labai aiškų sezoniškumą“, – tvirtino VMVT Skubios veiklos skyriaus vedėjas Marius Masiulis.
„Beržų komplekso“ vadovė Virginija Gudauskienė tikino, kad komplekse nieko neįvyko – kiaulių maro esą nėra. Be to, pasak jos, nepaimti ir jokie mėginiai.
„Aš nežinau tokios informacijos. Neturime mes tokių dokumentų“, – paklausta, ar komplekse yra įtariamas kiaulių maras ir paimti kiaulių mėginiai, vakar sakė V.Gudauskienė.
Kiaulių maras Lietuvoje pradėjo plisti 2013 metų pabaigoje, užkrėstiems šernams migruojant iš Baltarusijos.
2014 metais liga išplito ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje, Estijoje bei Lenkijoje.
Savo ruožtu „Beržų kompleksas“ nuo kiaulėms mirtino klasikinio kiaulių maro nukentėjo 2011 metų vasarą – tuomet buvo sunaikinta beveik 16 tūkst. kiaulių.
Tuomet draudikai įmonės patirtą žalą įvertino 6 mln. litų (1,74 mln. eurų).
Suskaičiavo galimus nuostolius
Jonavos rajone kiaules auginančiame „Beržų komplekse“ nustačius afrikinį kiaulių marą ir išnaikinus daugiau nei 23 tūkst. kiaulių, įmonė patirs apie 4–5 mln. eurų nuostolių, sako Kiaulių augintojų asociacijos vadovas.
„Vakar skaičiavau, tai vien šių gyvulių (kurie bus naikinami – BNS) kaina yra apie 2 mln. eurų. Bendrai paėmus visus gyvulius komplekso fermose, tai gyvulių kaina siektų 3,3 mln. eurų. Dar reikėtų suskaičiuoti pašarų atsargas, medikamentus ir sunaikinimo išlaidas, tai nuostolis gali pasiekti 4–5 mln. eurų. Suma priklausys nuo scenarijaus – jei tik vieną padalinį naikins, tai suma bus 4 mln. eurų“, – BNS sakė Algis Baravykas.
Anot jo, net neradus viruso kitose fermose, įmonė patirs nuostolių, nes kurį laiką negalės parduoti kiaulių.
„Kiti padaliniai mažiausiai 40 dienų negalės realizuoti savo produkcijos. Gyvuliai perauga ir tampa nebepatrauklūs pirkėjams. Juos reikės parduoti už mažesnę kainą nei jų savikaina“, – sakė asociacijos vadovas.
Įmonė priklauso ne tik lietuviams
Anksčiau dalis „Beržų komplekso“ akcijų priklausė buvusiam premjerui Adolfui Šleževičiui. Tačiau 2012-aisiais įmonės šeimininkai pasikeitė – dabar ji priklauso 42 fiziniams asmenims iš Lietuvos, Ukrainos ir Armėnijos.
Didžiausius akcijų paketus – po 19,6 proc. – turi Ukrainoje gyvenantys Radyslavas Tkačenka ir Andranikas Kazarianas bei Andranikas Manukianas iš Armėnijos. Dar 19,4 proc. turi Lentvaryje gyvenantis Artūras Danilovas.
Registrų centrui pateiktoje įmonės 2016 metų ataskaitoje nurodoma, kad ji gavo 7,374 mln. eurų pajamų – 4,7 proc. daugiau nei 2015 metais, jos grynasis pelnas siekė 347 tūkst. eurų (2015-aisiais buvo patirta 380,4 tūkst. eurų grynųjų nuostolių).
