Karinio miestelio įkaitai
Karuostį Baltijos jūros pakrantėje 1890-1906 metais įkūrė Rusijos caras Aleksandras III, pastatydamas čia karinio jūrų laivyno bazę.
Vėliau pučiant skirtingiems istorijos vėjams Karuostis perėjo per kelių šeimininkų rankas, o sovietmečiu čia buvo įkurtas karininis miestelis. Paskutiniai sovietų kariuomenės daliniai Karuostį paliko 1994 metais.
Nors turistams skirtuose lankstinukuose puikuojasi Karuostyje stovinčios rusų ortodoksų katedros auksiniai kupolai, ji, ko gero ir yra tas vienintelis objektas, dėl kurio verta čia užsukti.
Tiesa, turistams skirti lankstinukai nutyli, kad būtent Karuostis nuo 1990-ųjų buvo tikra piktžaizdė Latvijos valdžiai.
Čia klestėjo nusikalstamumas, prekyba narkotikais, o bedarbystė ir sudėtinga ekonominė situacija taip pat ilgai nežadėjo šviesaus rytojaus.
D.Umbraso nuotr.
Didžioji dalis gyventojų anuomet apgvendinti paskubomis 1970 metais pastatytuose blokiniuose daugiabučiuose, kurie ir šiandien, nors dalis jau gerokai apgriuvę, liko jų namais. Pasidarius, į akis krenta ant daugiabučio sienos išlikęs užrašas – LTSR.
Nemažoje gyvenvietėje ir šiandien neišvysite nei vieno naujos statybos pastato, o tai, kad kiemuose žaidžia vaikai, rodo, kad ir jaunoji karta kuria savo gyvenimą čia.
Prašalaičiai – nepageidaujami
Pirmuose daugiabučių aukštuose įrengtos parduotuvėlės ir prie jų sėdinėjantys taurelės nevengiantys piliečiai – kasdienio peizažo dalis, kaip ir saulėkaitoje besišnekučiuojančios senjorės – vietinė naujienų tarnyba.
Po langais išdžiaustyti vėjyje plevėsuoja drabužiai, kuriuos budriai saugo ant palangių parimusių, tingiai saulėkaitoje cigaretės dūmą traukiančių šeimininkų akys.
D.Umbraso nuotr.
Išvydę tarp namų naujienų portalo lrytas.lt fotografą ne vienas užvėrė langą ar įžūloku žvilgsiu leido suprasti, kad svetimi čia nepageidaujami.
Kviečiame pasižvalgyti po neturistinį Karuostį naujienų portalo lrytas.lt nuotraukų galerijoje.