Užkasė milijardą eurų, dabar skabo milijonus

Įsivaizduokite: taksi įmonės savininkas priperka naujų mašinų, tačiau reklama nesirūpina. Klientų nėra, todėl nusprendžia, kad dalį automobilių kainos turi padengti vairuotojai. Panašioje padėtyje dabar atsidūrė vandens tiekimo įmonės.

Už gyventojų norą toliau naudotis lauko išvietėmis turės sumokėti vamzdžius nutiesę vandens tiekėjai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Už gyventojų norą toliau naudotis lauko išvietėmis turės sumokėti vamzdžius nutiesę vandens tiekėjai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Per porą dešimtmečių vandens ir nuotekų vamzdynams nutiesti buvo išleista maždaug milijardas eurų.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Per porą dešimtmečių vandens ir nuotekų vamzdynams nutiesti buvo išleista maždaug milijardas eurų.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Aplinkos ministras K.Navickas jau rašo įsakymus grąžinti panaudotas lėšas.
Aplinkos ministras K.Navickas jau rašo įsakymus grąžinti panaudotas lėšas.
„Mes atvedame tinklus iki tvoros – ir stop. Nieko daugiau padaryti negalime“, - sakė B.Miežutavičius.<br> P.Lileikio archyv. nuotr.
„Mes atvedame tinklus iki tvoros – ir stop. Nieko daugiau padaryti negalime“, - sakė B.Miežutavičius.<br> P.Lileikio archyv. nuotr.
 Vilius Burokas: „Namų darbų neatliko Vyriausybė, o atpirkimo ožiais tapome mes“.<br> G.Bitvinsko nuotr.
 Vilius Burokas: „Namų darbų neatliko Vyriausybė, o atpirkimo ožiais tapome mes“.<br> G.Bitvinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Vakaris Deksnys, LR korespondentas

Jul 20, 2017, 6:28 AM, atnaujinta Jul 20, 2017, 6:43 AM

Apie milijardą eurų, daugiausia – iš Europos Sąjungos fondų, Lietuvoje buvo tiesiog užkasta į žemę. Pakloti šimtai kilometrų naujų vamzdžių, kad miestų ir miestelių gyventojai jungtųsi prie geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tinklų.

Šių metų pradžioje Europos Komisija nusprendė pradėti pažeidimo procedūrą prieš mūsų šalį, nes nustatyti tikslai nebuvo pasiekti.

Dauguma žmonių iki šiol mieliau geria vandenį iš šulinių, o gamtinius reikalus atlieka net lauko tualetuose, kurių turinys kartkartėmis išpumpuojamas.

Jei padėtis nesikeis, bauda Lietuvai gali siekti iki 100 mln. eurų. O mūsų valdžia nelaukia ir jau išrašinėja sąskaitas vandens tiekėjams už prastus rezultatus.

Žmonių priversti negali

„Bankrots. Nieko daugiau“, – tarmiškai ištarė „Kuršėnų vandenų“ įmonės vadovas Algimantas Jonas Glodenis.

Ši bendrovė jau gavo aplinkos ministro Kęstučio Navicko pasirašytą įsakymą, kuriuo reikalaujama grąžinti per 215 tūkst. eurų gautos ir panaudotos paramos, nes nebuvo pasiekti nustatyti rodikliai.

„Kuršėnų vandenys“ buvo įsipareigoję, kad jiems priklausančiose vietovėse prie nuotekų sistemos būtų prijungta 97 proc., prie geriamojo vandens tiekimo vamzdynų – 85 proc. gyventojų.

„Nemažai žmonių yra išvykę. O kiti turi savo šulinius ir nesijungia. Mes neturime jokių įgaliojimų, jokių galimybių juos priversti, o savo lėšomis to padaryti tikrai negalime, nes paskui dar paprašys ir televizorių nupirkti.

Vis dėlto padėtis gerėja, klientų atsiranda. Prašėme Aplinkos ministerijos, kad suteiktų dar bent metus, nebaustų. Bet niekas nelaukia“, – „Lietuvos rytui“ kalbėjo Kuršėnų bendrovės vadovas.

Pasirengę bylinėtis

Pasak A.J.Glodenio, dėl ministro įsakymo teks traukti į teismą ir jį ginčyti, nes kitos išeities nėra. Panašiam procesui jau rengiasi ir kauniečiai, nes jiems gresia dar didesni nuostoliai – svarstoma, kad grąžintina suma gali siekti net iki pustrečio milijono eurų.

„Įsakymo dar nesame gavę, tačiau pirminę informaciją jau turime. Bandysime ginčyti įsakymą, jei toks pasirodys.

Mes porą projektų įvykdėme baigiantis 2015-iesiems, o nustatytus rodiklius turėjome pasiekti iki praėjusių metų pabaigos.

Prašėme atidėti terminą bent metams, nes gyventojai dar jungiasi“, – aiškino „Kauno vandenų“ generalinis direktorius Vilius Burokas.

Pasijuto įkaitais

O štai „Varėnos vandenys“ jau gavo įsakymą už tuos pačius nusižengimus sugrąžinti 55 tūkst. eurų.

„Mėginsime su savivaldybe įtikinti ministeriją, kad taip negalima.

Juk mūsų įmonė tėra įrankis, prievarta gyventojų prijungti prie tinklų mes neturime jokių galimybių. Tačiau dabar tapome savotiškais įkaitais“, – tvirtino bendrovės vadovas Eimantas Kirkliauskas.

„Varėnos vandenų“ metų apyvarta siekia 1,07 mln. eurų, todėl grąžintina suma sudaro 5 procentus įmonės įplaukų.

Pasak E.Kirkliausko, buvo suplanuota Varėnos vandenvietėje įrengti naują gręžinį, tačiau jei teks atsisveikinti su tokiais pinigais, planai liks tik popieriuje.

„Kita vertus, bet kuriuo atveju šias lėšas mes turėsime įskaičiuoti į sąnaudas. Atitinkamai turės brangti mūsų tiekiamas vanduo“, – aiškino įmonės vadovas.

Lazdos į rankas neįdavė

Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos duomenimis, šiuo metu iš vandentvarkos įmonių gali būti pareikalauta sugrąžinti iš viso net 30 mln. eurų dėl investuojant nustatytų, tačiau nepasiektų rodiklių.

„Kauno vandenų“ vadovas V.Burokas piktinosi, jog centrinė valdžia ir jai pavaldžios institucijos iki šiol nepajudino nė piršto, kad priverstų žmones jungtis prie vamzdynų.

Nors ta pati Europos Komisija (EK) yra iškėlusi tikslą: urbanizuotose vietovėse, kuriose yra 2 tūkst. ir daugiau gyventojų, net 98 proc. turi būti prisijungę prie nuotekų sistemos.

Pagal šiuo metu galiojantį įstatymą gyventojai privalo prie tokios sistemos prisijungti per 12 mėnesių, tačiau neįvykdžius šio reikalavimo jokių sankcijų nenumatyta.

„EK pati įspėjo Lietuvą, kad teisės aktai prastai sutvarkyti. Taisyti juos siūlėme dar prieš penkerius metus, tačiau mums aiškino, kad prievarta nepopuliari, žmonės nesupras, artėja rinkimai.

Dabar, kai EK pagrasino pažeidimo procedūra, kažkodėl niekas iš valdžios irgi nesiima derėtis su Briuseliu, kad nustatytus rodiklius galėtume pasiekti bent pora metų vėliau. Susitarti tikrai įmanoma.

Bet išėjo taip, kad namų darbų neatliko Vyriausybė, o atpirkimo ožiais tapome mes“, – nuoskaudą liejo V.Burokas.

Bausti žmonių neketina

Aplinkos ministerijos Vandenų departamento Vandenų politikos skyriaus vedėjo Irmanto Valūno aiškinimu, įmonės, gavusios ES finansavimą, įsipareigojo prijungti tam tikrą skaičių gyventojų. To nepadarius turi būti grąžinama neprijungtam gyventojų skaičiui proporcinga suma.

Šiuo metu rengiamas naujas Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo pakeitimo projektas, kuriame ketinama nustatyti gyventojams pareigą prisijungti prie centralizuotos sistemos per 9 mėnesius, kai tik atsiranda tam galimybės. Tačiau kokia būtų atsakomybė už nepaklusnumą, kol kas tebesvarstoma.

„Nėra tikslo bausti gyventojus – reikia skatinti juos prisijungti, įspėti ir tiktai ypatingais atvejais numatyti sankcijas“, – teigė I.Valūnas.

Anot valdininko, 2015 metais centralizuotai tiekiamą geriamąjį vandenį naudojo 80 proc. gyventojų, o nuotekas tokiu būdu tvarkė 72 proc. jų.

Ne toks pigus malonumas

Kita vertus, prisijungti prie vamzdynų toli gražu nėra pigu, o tai gyventojai turi padaryti savo lėšomis. Mažesniuose miesteliuose yra tokias paslaugas teikiančių bendrovių ar meistrų – paprastai darbų kaina siekia 10 eurų už metrą, tačiau juk nemažai atsieina ir įranga.

„Norint prisijungti prie artimiausių vamzdynų, reikia atitinkamo skersmens vamzdžio, jei namas pakalnėje – gal net ir siurblinės. Visa tai būna privačiame sklype, ne mūsų valdose.

Po to rengiamas projektas, įranga įkasama ir prijungiama prie sistemos. Visos išlaidos, jeigu, aišku, nereikia kastis po keliais, sudaro apie 2 tūkstančius eurų“, – pasakojo „Vilniaus vandenų“ atstovas Antanas Bubnelis.

Rengiamame įstatymo projekte bus siūloma, kad vandens tiekimo įmonė sudarytų sąlygas gyventojams prisijungti ne prie sklypo, kaip yra dabar, o prie paties būsto ribos.

„Manome, kad tai gerokai palengvintų prisijungimo sąlygas ir sumažintų gyventojų išlaidas“, – teigė Aplinkos ministerijos atstovas I.Valūnas.

Nesąžininga kitų vartotojų atžvilgiu

Bronius Miežutavičius

Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos prezidentas

„Versti vandens tiekimo bendroves sugrąžinti jau panaudotą ES ar valstybės biudžeto paramą nesąžininga vien dėl to, kad jos neturi jokių svertų paveikti gyventojus, nenorinčius jungtis prie sistemos.

Tai aplinkosaugininkai turėtų aiškintis, kurie žmonės teršia, taikyti jiems sankcijas.

O mes atvedame tinklus iki tvoros – ir stop. Nieko daugiau padaryti negalime.

Kita vertus, jei pinigus teks grąžinti, bendrovės turės kreiptis į Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją ir kelti savo paslaugų kainas, nes kitokių pajamų šaltinių jos neturi.

Tai būtų išvis nesąžininga jau prisijungusių vartotojų atžvilgiu, nes jiems vanduo ir nuotekų tvarkymas brangtų.“

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.