„Jugra“ banko valdymą pusmečiui perėmė Rusijos indėlių draudimo agentūra (IDA). Negana to, Centrinis šalies bankas paskelbė, kad artimiausius tris mėnesius „Jugra“ kreditorių reikalavimams skelbiamas moratoriumas.
Kitaip tariant, tie reikalavimai nebus tenkinami. O tai – jau draudiminis įvykis.
Banko „Jugra“ indėlininkams jų pinigai iš IDA sąskaitų turi būti pradėti mokėti ne vėliau kaip liepos 24-ąją. Suma yra milžiniška – 170 mlrd. rublių (2,47 mlrd. eurų). Tai – Rusijos rekordas, nes iki šiol didžiausia „Master-bank“ indėlininkams išmokėta suma siekė „tik“ 35 mlrd. rublių (0,5 mlrd. eurų).
O pati IDA tokių lėšų neturi. Todėl Centrinio banko valdybos pirmininkas Vasilijus Pozdyševas pažadėjo, kad prireikus agentūrai pinigų bus surasta.
Iš kur? Anot Rusijos ekonomistų, paprasčiausiai bus padidintas IDA kredito limitas ir išspausdinta reikiama pinigų suma.
Per pirmuosius penkis šių metų mėnesius IDA užfiksavo 22 draudiminius įvykius. Indėlininkams jau išmokėta 110 mlrd., o rezervuota dar 20 mlrd. rublių (atitinkamai 1,6 ir 0,3 mlrd. eurų).
Nepaisant to, kad pastaraisiais metais komerciniai bankai už indėlių draudimą moka vis daugiau, agentūra šįmet nuo sausio iki gegužės gavo tik 63,1 mlrd. rublių (0,92 mlrd. eurų).
„Ši skylė lopoma Rusijos centrinio banko paskolomis, kurios gaunamos leidžiant naujas pinigų emisijas“, – neslėpė „Promsvyazbank“ tyrimų ir analizės skyriaus direktorius Nikojalus Kaščejevas.
Ir tai niekam nebekelia nuostabos. Mat pinigai spausdinami nuo 2014-ųjų, kai prasidėjo tikras bankų sektoriaus valymas.
Nuo to laiko iš rinkos išnyko 338 komerciniai bankai.
Draudimo agentūra jų indėlininkams turėjo sumokėti 1,1 trilijono rublių (beveik 16 mlrd. eurų), o iš šios sumos net 657 mlrd. rublių (9,54 mlrd. eurų) agentūrai paskolino Centrinis bankas.
Rekordinių nuostolių indėlių draudikams pridarysiantis bankas „Jugra“ buvo įkurtas 1990 metais, daugiau nei pusė jo akcijų priklauso verslininkui Aleksejui Chotinui.
Paaiškėjo, kad savininkai ir buvo banko bėdų priežastis. Anot centrinio banko, jiems išduota paskolų suma sudarė daugiau nei pusę viso kreditų portfelio, o tai – akivaizdus įstatymų pažeidimas.
Negana to, įtariama, kad „Jugra“ paskolos keliaudavo į lengvatinių mokesčių zonos įkurtas įmones, todėl atsekti pinigų srautus ir įrodyti, kad tai yra kreditai, buvo itin sudėtinga. („Newsru.com“, LR)
